Specifinės vietos (įvietinto meno) projektai: Algis Lankelis

XX a. 10 dešimtmečio pradžioje ir viduryje Algis Lankelis buvo vienas iš pirmųjų dailės kuratorių, kuris pradėjo rengti įvietinto meno projektus. Pasak menininko, tai buvo meninis komentaras vietai ir situacijai – daug ko šiandien tiesiog neįmanoma pakartoti, nes pasikeitė politinė ir socialinė padėtis.

Po nepriklausomybės atkūrimo įvietinto meno projektai skatino įveikti kūrėjų uždarumą ir visuomenės susiskaldymą. Kita vertus, menininkai juto stiprų poreikį „kurti ne neutralioje (beprasmėje) galerijos baltumoje, o prasminį krūvį turinčioje vietoje“, dirbti su jos išoriškai diktuojamomis prasmėmis. Be to, šie projektai įtvirtino menininko, kuriančio ne tik meno kūrinius, bet ir meninį gyvenimą, pozicijas, formavo naują kuruojamų renginių patirtį.

Algis Lankelis. Užtvara. 1994, tarptautinis simpoziumas „Skulptūra senamiestyje“, Vilnius.
Na, su ta vieta man buvo taip: norėjau pabandyti su istorine prasme. Kaip tik buvo laikas, kai socialdemokratai, buvusi komunistų partija grįžo į valdžią. Taigi, pastačiau darbą prie namo, kuriame 1918 m. buvo skelbiama tarybų valdžia...

Algis Lankelis, 2012 m.
Iš: Auridas Gajauskas. Pokalbis su Algiu Lankeliu apie site-specific kūrybą, visose gyvenimo srityse dominuojančią intuiciją ir praeitį // Atrnews.lt, 2012-02-02.

Algis Lankelis. Susisiekiantys indai. 1996, tarptautinis įvietintų vizualiųjų menų simpoziumas „Užmiršta dabartis“, Vilniaus senamiestis.
Vienas iš bandymų menininkų tarpusavio konkurenciją pakeisti bendradarbiavimu buvo simpoziumas „Užmiršta dabartis“ (organizavome kartu su Audriumi Novicku ir Paulu Rodgersu). /.../ Čia nebuvo primestos koncepcijos. Vienijo pati situacija. Nebuvo nesusipratimų tarp pačių organizatorių, nors visi labai skirtingi žmonės. P. Rodgersas išsiskyrė savo kairiosiomis pažiūromis. O Audrius ir aš netgi pavadinimą interpretavom skirtingai. Audriui pavadinimas siejosi su dabar šalia gyvos gatvės esančiu užmirštų namų kvartalu. Aš pavadinimą traktavau kaip dzeno koaną: ką reiškia nelogiška žodžių „Užmiršta dabartis“ kombinacija? Šis koanas turi labai konkretų atsakymą, kurio potekstė – pabusk!

Apie tarpusavio priklausomybės rūšis buvo ir mano darbas, įrengtas viename iš apgriuvusio namo kambarių – „Susisiekiantys indai“. Atskiri daiktai: laikrodis, termometras, langas, lempa, indai, iki vienodo lygio pripildyti vandens, sudaro įspūdį, tarsi tarp jų yra nematomas ryšys.

Algis Lankelis, 1998 m.
Iš: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę, sud. Alfonsas Andriuškevičius, Vilnius: VDA leidykla, 1998: 185

Algis Lankelis. Šviesa. 2001, projektas „Menininkų sukurti šviestuvai“, Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykla
Projekto idėją pagimdė daugiau kaip prieš 12 metų buvusi situacija, kai planinės ekonomikos metu atsiradęs įvairių modifikacijų šviestuvų trūkumas vertė žmones gamintis juos patiems. Tokių šviestuvų atsiradimą lėmė poreikis jais naudotis. Svarbiausios jų savybės – funkcionalumas ir tai, kad jie sukurti pačiu paprasčiausiu būdu. Tai buvo minimalistiniai, funkcionalūs daiktai, sukurti iš lengviausiai pasiekiamų elementų.

Iš: Šviesa. [Parodos katalogas. Kuratoriai – Algis Lankelis, Gediminas Akstinas], 2001

/.../Apšvietimo įrankiai švietimo sistemos padalinyje. /.../Kaip visada site specific projektuose menas yra gyvoje erdvėje. Jei šios parodos eksponatai būtų įprastoje parodų salėje, tai primintų šviestuvų saloną. O dabar dauguma tų šviestuvų, ypač pirmame aukšte, funkcionuoja pagal tikrąją paskirtį – apšviečia erdvę, nes kitas mokyklos apšvietimas išjungtas. /.../Šįkart menininkų „desantas“ buvo paleistas į tokią uždarą bendruomenę kaip J. Vienožinskio dailės mokyklos mokytojų kolektyvas. Mano manymu, „Šviesa“ – sėkmingas projektas, nes jame dalyvauja labai daug mokytojų, kurie paprastai nedaro tokių darbų...
Dizaineriai sukūrė naujus darbus, bet dauguma low budget dizaino srityje. Jų darbai skiriasi, vienintelis ryšys su kitais menininkų sukurtais šviestuvais – pigių medžiagų naudojimas. Kita eksponatų rūšis – grynasis menas. /.../Įdomu aptikti žmonių kūrybiškumą ten, kur jo niekas neieško, tuomet jis labai grynas, nes susijęs su tikrove, ir ten visko yra: ir dokumentikos, ir nuoširdumo, nes parodo ir tą žmogų, ir tą situaciją, kurioje jis yra.

Algis Lankelis, 2001 m.
Iš: Šviesa. [Parodos katalogas. Kuratoriai – Algis Lankelis, Gediminas Akstinas], 2001

Algis Lankelis. Kai gyvatė geria vandenį, vanduo virsta nuodais; kai karvė geria vandenį, vanduo virsta pienu. Kuo virsta vanduo, kai jį geri Tu?, 2004.
Dar nuo studijų laikų mane žavėjo mintis, kad aukščiausias menas yra menas gyventi, o grynasis menas turėtų kažkaip prie to vesti.
Tik kaip – aš tada nežinojau.
Ir dabar nežinau.
Nuo 1989 m. labai susižavėjau dzenu, mokymu apie tai, kad daugumą problemų turime, nes nežinome, kas esame.
/.../Tai, ką gavau iš dzeno mokymo, ypač apie mokėjimą suprasti situaciją ir veikti, man buvo nepaprastai naudinga organizuojant parodas Vilniaus miesto gatvėse 1994, 1995 ir 1996 metais.

Algis Lankelis, 1998 m.
Iš: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę, sud. Alfonsas Andriuškevičius, Vilnius: VDA leidykla, 1998: 182.

APIE AUTORIŲ
Algis Lankelis gimė 1964 m. Vilniuje. 1989 m. baigė skulptūrą Lietuvos valstybiniame dailės institute. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų narys. Šiuo metu vadovauja Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklai.
Gyvenimo aprašymas