ABSTRAKCIONIZMAS

 

Autorė

Kazimiera Zimblytė (1933–1999)

·        Gimė 1933 m. Briedžiūnų kaime, Ukmergės r. 1959 m. baigė tekstilę Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1959 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Mirė 1999 m. Vilniuje.

 

Parodos ir pripažinimas

·        Baigusi studijas ir dirbdama tekstilės fabrike, margindama suknelių ir užuolaidų audinius, K. Zimblytė susidomi tapyba.

·        Pirmoji dailininkės darbų paroda surengta 1968 m. Vilniaus „Vagos“ leidyklos posėdžių salėje. Ilgą laiką jos kūryba nesulaukė pripažinimo, nes neįtiko tuometei valdžiai dėl polinkio į abstrakciją, kuri sovietmečiu laikyta ydingu menu.

·        Jos bendraminčiai, kolegos susipažinti su naujausiais dailininkės darbais galėjo peržiūrose-parodose Juditos ir Vytauto Šerių namuose (1968, 1971 m.), skulptoriaus Vlado Vildžiūno dirbtuvėje, namuose, Jeruzalės sode (1978, 1979 m.), Maskvos pogrindžio dailininkų Rakitinų bute – privačioje galerijoje (1979 m.), su ryžių popieriaus instaliacijomis – dailininkės sodyboje (1978, 1979 m.).

·        Tik 1988 m. surengta oficiali personalinė K. Zimblytės paroda Dailės parodų rūmuose Vilniuje (dabar ŠMC).

·        Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido savo tėvų sodyboje Briedžiūnuose, skurde ir vienatvėje.

·        K. Zimblytės kūrybos palikimu rūpinasi „Lietuvos aido“ galerija.

 

Iš gimnazijos laikų K. Zimblytės dienoraščio

 

„Aną dieną ištariau „juokom“ tokį sakinį: „Aš tapsiu įžymybe“ ... Bet... svajonė, svajonė amžina... Nejaugi tik svajonė?“

„Viešpatie, imk iš manęs ką tik nori, tik palik man tą laimę, kad galėčiau būti meno genijaus vergu.“

 Kazė Zimblytė. Akimirkos, Vilnius: „Lietuvos aido“ galerija, 2005, p. 90

 

Idėja

Rausvas

 

·        Paveikslas – nuotaika

·        Tylos, apmąstymų vienatvėje pojūtis

·        Dangiškoji šviesa

·        Malonės jausena

·        Vaikystės išgyvenimai

 

Savo prisiminimuose K. Zimblytė mini barokinės Siesikų bažnyčios šventųjų paveikslus, prie kurių „maža mergaitė stovi ir apmiršta nuo grožio suglumus“.

Dailininkės dienoraščiuose slypi daugelio jos tapytų abstrakcijų literatūriniai vaizdiniai.

„

..... Tie paauksuoti angelai..... Angelai labai žėrintys..........

....Žėrintys auksu.....

O gal myliu Tave?.... O ne, tai ne tas... – tai auksas, auksas....“

1976.I.3.Kazė Zimblytė. Akimirkos, Vilnius: „Lietuvos aido“ galerija, 2005, p. 13

 

„Tie visi balti reljefai.....

Dideli balti reljefai....

Ir sparnai angelų, ir tie visi žodžiai ir judesiai pasakyti ir atlikti ten, kur tiek daug aukso, tikro dangiško aukso, tikro džiaugsmo, tikros laisvės, tikros meilės.....“

1982 / 1983

Kazė Zimblytė. Akimirkos, Vilnius: „Lietuvos aido“ galerija, 2005, p. 35

 

Įgyvendinimas

1982, drobė, kartonas,  akrilas, bronza, 119 x 150,5 cm

 

·        Statiška kompozicija

·        Lėtas aiškių formų  ritmas

·        Sąlygiška erdvė

·         Klijuoti nelygių ir glotnių paviršių sluoksniai

·        Turtingas monochrominis aukso spalvos koloritas, išgautas įmaišant

·        bronzinius radiatorių dažų miltelius

 

Dailininkė mėgo eksperimentuoti, jungti tapybos ir koliažo technikas. Kai kurių jos darbų technika nėra patvari. Jai svarbiau buvo sumanyti ir išbandyti, o ne kruopščiai techniškai įgyvendinti.

K. Zimblytės darbų sumanymai atsispindi jos dienoraščių ištraukose.

 

„Balti dideli reljefai.

1) Dideli reljefai.

2) Dideli gabalai ružavų plokščių viena ant kitos.

3) Auksiniai gabalai ant labai ilgos (25 ilginiai m?.. juostos balto popieriaus

4) Auksiniai gabalai ant tos baltos juostos.....

Ir apšviesti lempom.

 

Auksinis popierius, apšviestas lempom.. Kai kurios vietos turėtų švytėti.

Švytėti, kaip švyti auksas!?

Reikia bandyti. Kas iš to viso išeis?

... Kas iš to visko?... ...“

1982 / 1983

Kazė Zimblytė. Akimirkos, Vilnius: „Lietuvos aido“ galerija, 2005, p.35