Aidas Bareikis
Labai dažnai šiuolaikiniai menininkai įgyvendina savuosius sumanymus pasitelkdami paprasčiausias priemones. Instaliacijų iš pigių, kasdien per televiziją reklamuojamų vartojimo prekių, yra sukūręs ir Aidas Bareikis vienas sėkmingiausiai meninę karjerą pasaulyje darančių lietuvių kūrėjų (žr. A. Bareikio biogramą).
2002 m. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, remdamasis žymaus Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin) monumento Kalė piliečiai (1889 m.) pavyzdžiu, jis sukūrė instaliaciją Malonu girdėti.
Kalė piliečiai vienas garsiausių XIX a. prancūzų skulptoriaus impresionisto Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin) monumentų. Tai paminklas menantis Anglijos ir Prancūzijos Šimtamečio karo laikus. Po metus trukusios anglų blokados šeši Kalė uosto narsuoliai, prancūzų didikai pasidavė priešininkams dėl savo tautiečių išlikimo. Nužeminti, turėję išeiti nuogi, tik su virvėmis ant kaklų, jie perdavė miesto raktus Anglijos karaliui Eduardui III, taip apsaugodami gimtojo miesto žmones nuo mirties iš bado.
Medžiagą šiam ironiškai pavadintam kūriniui, primenančiam civilizacijos šiukšlyną, menininkas rinko Lietuvoje. Erdvinė kompozicija sudėliota iš įvairiausių, daugiausia žaidimams skirtų daiktų. Geriausiai Aido Bareikio kūrybos principus atskleidžia jo paties pasisakymai.
Aš pasirinkau žemojo meno transformaciją lyg kokią tyrinėjimų temą, galima sakyti, kad tyrinėju tą iki begalybės tiražuojamų, tarsi virusai plintančių vaizdų masę. Žinoma, šiek tiek rizikuoju, nes mano domėjimosi objektas nėra labai malonus, kaip rizikuoja mokslininkai, tyrinėjantys vėžį, radiaciją ar terorizmą (kiekviename žurnale, kiekvienoje vitrinoje matomi paveikslėliai gali pradėti terorizuoti žmones!). Nutariau suvaldyti šią vaizdų masę, sugalvoti jos perkūrimo metodą. Sisteminio mąstymo, apie kurį dabar kalbu, mane išmokė tėvas (Vytautas Bareikis, lietuvių fizikas). Jis sakydavo, kad pasaulis per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išsamiai aprašyti, net atskirų reiškinių, kurie yra daugiasluoksniai, nuolat kintantys, veikiami atsitiktinių procesų, beveik neįmanoma apibūdinti.
Kaip sakydavo tėvas reikia suformuluoti aiškų klausimą, ir gausi atsakymą, visi tam tikro pobūdžio reiškiniai susidėstys į vieną sistemą. Mano metodas toks: aš pritaikau žemos kilmės menui, blogam menui elitinio meno idėjas. Medžiaga man gali būti bet kas: lipdukai, komiksai, tatuiruotės, drabužių reklama, žurnalų puslapiai, tačiau idėjas, kaip visa tai transformuoti, aš imu ne iš madų žurnalo.
Prie kiekvieno daiktelio esu pridėjęs ranką, kitaip kūriniai neatsirastų, tačiau daug ką padarau ne aš, o patys dažai, tekantis vanduo, besiplečiančios putos, paviršių graužiantis baliklis. Aš tik pasistengiu, kad tie procesai vyktų, o tada viskas vyksta savaime pagal fizikos ir chemijos dėsnius. Darau visokiausius eksperimentus. Sumaišau įvairiaspalvę dėmę, o kai ji išdžiūva, turiu jau tvirtą objektą, iš skystos medžiagos galiu padaryti kietą, lygų paviršių paversti skylėtu arba raukšlėtu ir t.t.
...Daugelis medžiagų, parduodamų prekybos centruose yra ryškių, man tinkamų spalvų, kad ir plaukų želė, kuri būna rausva, žalia ir mėlyna. Mėgstu naudoti ir skutimosi putas: užberiu ant jų pigmento ir dažas labai gražiai pasiskirsto, apgaubia kiekvieną oro burbuliuką, iš kurių sudaryta putų masė, atsiranda graži faktūra tokios niekaip nenutapysi. Nemažai efektų išgaunu įvairias medžiagas apibarstydamas druska arba ant išdažyto paviršiaus užtėkšdamas baliklio.
Amerikoje yra labai daug parduotuvių (vadinamųjų 99 ct), kuriose viską gali nusipirkti už vieną dolerį, jos yra neišsemiamas mano instaliacijų šaltinis. Į jas patenka daug keistų, dažnai kičinių prekių, pagamintų Kinijoje, Indijoje arba Meksikoje: žaislų, girliandų, popierinių šviestuvų, vėduoklių, kepurių, kilimėlių, staltiesėlių. Tai, kad tas prekes galima nusipirkti už dolerį, yra fantastiška, tačiau ta kaina reiškia ir žiaurią eksploataciją, nes kažkas turėjo ilgai stovėti prie konvejerio, kol jas pagamino. O daiktai stropiai padaryti, užbaigtos formos, išmarginti sudėtingais ornamentais. Be to, susiję su tų šalių kultūros tradicijomis, turintys tam tikrą paskirtį. Savo kūrybai aš pasirenku jau esančias formas, sukurtas kitų žmonių, tačiau suteikiu joms naują prasmę.
Aidas Bareikis, 2002 m.
Pagal Aido Bareikio pokalbį su Auste Nakiene:
Nakienė, Austė, Kaip iš putų sukurti objektą? // Šiaurės Atėnai, Nr. 22, 2002 m. birželio 8 d., p. 3