XX a. dailės modernistiniai eksperimentai: Vincas Kisarauskas

 

XX a. plintant įvairioms modernistinėms kryptims daugelis lietuvių menininkų ieškojo naujų meninės raiškos priemonių. Dailininkai modernistai siekė išbandyti iki tol nenaudotų medžiagų ir technikų plastikos galimybes, atrasti savitas formų, spalvų ir linijų dermes.

 

Garsus dailininkas novatorius buvo Vincas Kisarauskas (1934–1988), kūręs tapybos, grafikos, skulptūros ir scenografijos srityse, be to daug rašęs dailės klausimais. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo plėtoti koliažo, fotomontažo techniką, kurti asambliažus.

 

„Jam labai patiko eksperimentai ne tik su spalvomis, bet ir su visokiomis įdomiomis medžiagomis. Yra nutapęs paveikslų net ant seno vilnonio savo mamos sijono, sužavėjusio jį savo faktūra“, – šiandien prisimena dailininko duktė Aistė Kisarauskaitė.

Iš: Iš: Rūta Mikšionienė, Kūrėjas V. Kisarauskas tapybos padangėje buvo balta varna  // L.rytas.lt, 2011-09-05

 

 

TRUMPAI APIE AUTORIŲ

Vincas Kisarauskas gimė 1934 m. Augmėnuose (Radviliškio r.). 1959 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1965 m. dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje (dabar – Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla). Nuo 1960 m. dalyvavo parodose. Mirė 1988 m. Niujorke (palaidotas Vilniuje).

Dailininkas nutapė daug antikinės ir istorinės tematikos kompozicijų, portretų, natiurmortų, peizažų, sukūrė estampų, knygų iliustracijų, ekslibrisų (buvo vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių), mozaikų, medalių, apipavidalino teatro spektaklių, kino filmų, parašė studiją ,,Lietuvos knygos ženklai 1518–1918“.

 

Prisimindamas savo kūrybos pradžią Vincas Kisarauskas rašo:

Ką svarbiausia prisimenu iš gimnazisto dienų (Baisiogalos gimnazijoje baigiau 8 klases) – tai norą kurti. Dar nežinojau, ką reikia daryti, ir piešdavau, ir rašydavau, bet svarbiausias buvo kūrybos noras, kažkoks ypatingas ir keistas, dar neaiškus, nepatirtas, bet viduje jau ramybės neduodantis išsisakymo noras. Ir net ne išsisakymo, o kažko, kas yra, ką reikia padaryti, nors ir nežinai, kas tai, būtinumas.

1988 m. birželio 15–17 d.

Iš: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę, sud. Alfonsas Andriuškevičius, Vilnius: VDA leidykla, 1998, p. 147

 

Modernistiniai eksperimentai būdingi visai Vinco Kisarausko kūrybai – jie ryškūs ir jo sukurtuose asambliažuose, ir iliustracijose, ir paveiksluose, ir ekslibrisuose.

 

 

·         Autoportretas, 1971, kartonas, aliejus, asambliažas, 93 x 61,5 cm

 

Idėja

Įgyvendinimas

-        Aš ir tikrovė

-        Prisitaikymas ir kitoniškumas

-        Sovietmečio priešybės

-        Plokštumų sankirtos ir erdvės iliuzija

-        Skirtingų medžiagų ir technikų jungtis

-        Formų, spalvų, paviršių ritmika ir kontrastai

 

Svarbiausia, ką supratau, – nėra menui taisyklių; dailė tokia pat įvairi, kaip ir žmonės, ir laisva, laisva pačia savo prigimtimi.

Vincas Kisarauskas, 1988 m. birželio 15–17 d.

Iš: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę, sud. Alfonsas Andriuškevičius, Vilnius: VDA leidykla, 1998, p. 149

 

 

·         Iliustracija Henriko Radausko eilėraščiui „Angelas ir sesuo Angelika“, 1981, spalvotas lino raižinys, 37,5 x 26 cm

 

Henrikas Radauskas

ANGELAS IR SESUO ANGELIKA

 

Naujagimis angelas, - jis dar negali paskristi, -

Nusilpusiom rankom įkibęs į medžio šakelę,

Vos girdimai rauda. Jis bijo į žemę nukristi,

Jis užverktą veidą į gęstantį debesį kelia.

 

Našlaičiai, porom surikiuoti, mieguistame parke

Praeina ploni ir geltoni kaip žydinčios pienės.

„Sesute Angelika, medyje angelas verkia“.

„Ir vėl tu pradėsi kliedėti, eime vakarienės“.

 

Iš rinkinio „Strėlė danguje“, 1950 m.

 

Taigi plastinių tikslų siekį diktuoja tema. Man nuo temos prasideda viskas, ir jeigu neturiu didelės, gilesnės ir įkvepiančios temos, atsiranda būtent plastinių formų, senesnių atradimų kartojimas arba tų plastinių tikslų „sąmoningas siekimas“.

Vincas Kisarauskas, 1988 m. birželio 15–17 d.

Iš: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę, sud. Alfonsas Andriuškevičius, Vilnius: VDA leidykla, 1998, p. 151–152

 

Idėja

Įgyvendinimas

-        Eilėraščio įkvėpti vaizdiniai

-        Kančia ir vienatvė

-        Nejautra ir atskirtis

-        Laužtų figūrų ir raižyto teksto dermė

-        Vertikalių ir įstrižainių, tiesių ir punktyrinių linijų struktūra

-        Tamsių plotų ir šviesių intarpų priešpastatymas

 

 

·         Pilka diena. Kasdienybę pažymėti, 1982–1983, kartonas, aliejus, 120,5 x 100 cm

 

Idėja

Įgyvendinimas

-        Slėpiningumas

-        Žmogus – keistas mechanizmas, sudėtingas konstruktas

-        Pasaulio tvarinių skirtybės

-        Statiška visuma ir dinamiški elementai

-        Maišytų ir grynų spalvų jungtis

-        Lygaus ir grublėto paviršiaus kontrastai

 

 

Mano paveikslų centrinis veikėjas – žmogus; sulaužytas, sukapotas, randuotas, deformuotas, pagaliau nesvarbu koks, – vis vien žmogus, o tai jau gamtų gamta. Tad išeina paradoksas – iš gamtos nedirbu, o gamtą vaizduoju.

Vincas Kisarauskas, 1988 m. birželio 15–17 d.

Iš: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę, sud. Alfonsas Andriuškevičius, Vilnius: VDA leidykla, 1998, p. 150

 

 

·         Ekslibrisų kolekcininko iš Danijos – Klauso Rödelio – ekslibrisas, 1983, ofortas, 10 x 9 cm

 

Idėja

Įgyvendinimas

-        Žymios asmenybės knygos ženklas

-        Jo savininkas – šiuolaikiškas, verslus žmogus

-        Bendraminčių sambūris

 

-        Neįprastos formos dviejų dalių kompozicija

-        Vienijanti vertikalių ir horizontalių ritmika

-        Išraižytos ir reljefinės plokštumos junginys

 

Tik darbas yra geriausias draugas. Darbas vienatvėje, su savo mintimis, savo negalėjimu ir galėjimu, atradimo džiaugsmu ar nusivylimo nuovargiu.

Vincas Kisarauskas, 1988 m. birželio 15–17 d.

Iš: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę, sud. Alfonsas Andriuškevičius, Vilnius: VDA leidykla, 1998, p. 154