Nomeda ir Gediminas Urbonai. Villa Lituania, 2007, 52-oji Venecijos bienalė

Villa Lituania – taip vadinamas monumentalus pastatas, kuris stovi viename iš didžiųjų Romos prospektų. 1933–1940 m. jame buvo įsikūrusi pirmoji Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje. Po Lietuvos okupacijos vila tapo Sovietų Sąjungos nuosavybe ir joje iki šiol veikia Rusijos konsulatas. Todėl Villa Lituania laikoma paskutine okupuota Lietuvos teritorija.

Lietuvos valstybė ir jos tarptautinių santykių istorija, susijusi su okupacija ir pasauline integracija, tapo pagrindine Nomedos ir Gedimino Urbonų projekto tema, daugiasluoksniu atkuriamo teisingumo tyrimu.

Bendradarbiaudami su sportinių balandžių (balandis Sovietų Rusijoje – taikos simbolis) augintojais Italijoje ir Lietuvoje, menininkai ketino surengti dvejas balandžių lenktynes. Pirmosiose tarptautinėse lenktynėse, kurios įvyko 2007 m. birželio 9 d. per bienalės atidarymą, paukščiai skrido iš Venecijos į įvairius Italijos taškus, o taip pat ir į Lietuvą, Lenkiją, Rusiją. Antrosios lenktynės taip ir neįvyko todėl, kad dėl įvairių politinių, biurokratinių ir finansinių trikdžių, nebuvo pastatyta planuota balandinė Romoje. Joje pagal menininkų sumanymą turėjo būti išauginta nauja balandžių karta, turėjusi rudenį per bienalės uždarymą skristi iš Venecijos į Romą (balandžiai įsidėmi savo augimvietę, todėl iš bet kurios vietos paleisti skrydžiui visada į ją sugrįžta).

52-osios Venecijos bienalės Lietuvos paviljone menininkai eksponavo milžinišką architektūrinę konstrukciją, primenančią balandinės ir Villa Lituania pastatus, naują sudėtinį video darbą, kuriame pasakojama apie projektą, ambasados istoriją, politinius saitus ir šalies garsinimą, taip pat firminio stiliaus atributus ir balandžių lenktynių prizus. Ekspoziciją konceptualiai papildė archyvinė „Pro-testo laboratorijos“ instaliacija.

P. S. Šio projekto ir tikrosios politikos galima išdava laikytinas 2013 m. priimtas dvišalis Lietuvos ir Italijos susitarimas. Pagal šią sutartį Lietuvai kaip kompensacija už Villa Lituania pastatą, kurį perėmė šalį okupavusi Sovietų Sąjunga, neatlygintinai 99 metams perduodamos 700 kvadratinių metrų ploto beveik 9 mln. eurų vertės patalpos XIX a. rūmuose Romos centre.