Bendradarbiavimu grindžiamas menas: Nomeda ir Gediminas Urbonai

 

Nuo XX a. 10  dešimtmečio Lietuvoje paplinta bendradarbiavimu grindžiami meno projektai. Jie praplečia įprastas kūrybos nuostatas sekos tikrovė-kūrėjas-kūrinys-suvokėjas atžvilgiu.

 

Individuali kūryba

 

Bendradarbiavimu grindžiamas menas

Kuria vienas menininkas

Kuria dviejų ar daugiau žmonių (nebūtinai menininkų) kolektyvas

Atspindi tikrovę ir menininko išgyvenimus

Keičia socialinę-politinę tikrovę

Orientuota į konkretų (neretai estetinį) rezultatą ar individualią meninę praktiką

Siūlo konstruoti situacijas, gyvus įvykius

Suvokiama kaip prekė ar fizinis objektas

Pasižymi tęstinumu, sklaida laike ir erdvėje

Būdingas tam tikras uždarumas, „meno savyje“ pozicija

Būdingas bendruomeniškumas, tarpasmeniniai santykiai

Dominuoja mažai kintančios arba nuspėjamai nykstančios/augančios meno formos

Dominuoja laikinos, atviros meno formos

Žiūrovas yra kūrinio stebėtojas ir suvokėjas

Žiūrovas yra naujų kūrinio reikšmių kūrėjas

 

Ne vieną bendradarbiavimu grindžiamą projektą yra sukūrusi menininkų pora Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pastarojo dešimtmečio projektuose jie bendradarbiauja su visuomenės aktyvistais, intelektualais, architektais, dizaineriais, kompozitoriais, meno kritikais ir kitais įvairių profesinių bei socialinių sluoksnių atstovais.

 

Gediminas. Mes savo veiklą vadiname tyrimu. Iš pradžių atsiranda nuojauta, o vėliau ją mėginame pagrįsti. Todėl nuolat ką nors nauja išmokstame. Gilinamės į kokią nors mokslo sritį, nors iš pradžių mums ir trūksta išmanymo. Kartais sulaukiame priekaištų, kad lendame ne į savo teritorijas. Tačiau juk visi turime teisę mokytis, o kūryba per tai ir tampa įdomi. Kartais tam tikros srities specialistų požiūris yra gana siauras ir griežtai apibrėžtas, o iš šalies galima pažvelgti laisviau, gal kiek paviršutiniškiau, tačiau kitaip. Mes nedarome mokslo iliustracijos. Manome, jog yra didžiausia nesėkmė, jei meno kūrinys tampa vien tam tikro technologinio atradimo atspindžiu. Į mokslą mėginame pažvelgti paradoksaliai, kad tarp kalbos ir matematikos įsiterptų poezija.

 

Nomeda. /.../ Kreipėmės į psichiatrus, feministes, kino kritikus, balandžių augintojus – į daugybę įvairių žmonių – nes mus domina kolektyvinio meno formos. Tyrinėjame ribas tarp kolektyvinio ir kolaboratyvaus meno. Žiūrime, kaip tie žmonės tampa dalyviais, stebime ribas tarp jų ir mūsų kūrybos laisvės, kiek jos viena kitą riboja. Mes tampame jų, jie – mūsų medžiaga.

 

APIE AUTORIUS

Nomeda gimė 1968 m. Kaune, Gediminas – 1966 m. Vilniuje. Abu mokėsi Vilniaus dailės akademijoje: Gediminas baigė skulptūrą, Nomeda – grafiką. 1993 m. įkūrė „Jutempus“ galeriją, rengusią tarpdisciplininio meno projektus. Nuo 1998 m. Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos nariai. 2007 m. atstovavo Lietuvai 52-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje; buvo apdovanoti Nacionaline kultūros ir meno premija už reikšmingą indėlį į medijų meną projektuose „Pro-testo laboratorija“ ir „Villa Lituania“. 

Gyvena ir kuria Kembridže, Masačūsetse (JAV) ir Vilniuje.