Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

 

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) yra garsiausias pasaulyje lietuvių kompozitorius ir dailininkas, kuris tapyboje unikaliai pritaikė muzikos principus. Jo dailės kūriniuose dominuoja simbolizmas, ryškios abstrakcionizmo krypties užuomazgos.

 

Per vos šešerius 1903–1909 metus M. K. Čiurlionis sukūrė daugiau nei tris šimtus paveikslų ir grafikos darbų, eksperimentavo meninėje fotografijoje, parašė literatūros ir poezijos kūrinių. Didžioji jo kūrybinio palikimo dalis yra saugoma Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

 

Ypač vertingi M. K. Čiurlionio laiškai, kurie ne tik praturtina žymaus kūrėjo biografiją, bet ir atskleidžia jo pasaulėvaizdį. Net ir trumputėse jų ištraukose galima įžvelgti jautrią menininko prigimtį  ir nuspėti kadaise išgyventas jausenas.

 

 

Aš tapydavau arba šiaip ištisomis valandomis sėdėdavau prie jūros, o ypač saulei leidžiantis visuomet būdavau prie jūros. Ir būdavo man labai gera, ir kaskart vis geriau.

M.K. Čiurlionis, 1905

M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai, V., 1960, p. 186

 

 

Paskutinis ciklas nebaigtas; turiu sumanymą jį tapyti visą gyvenimą, žinoma, kiek toliau turėsiu minčių. Tai pasaulio sutvėrimas, tiktai ne mūsojo pagal bibliją, o kažkokio kitokio pasaulio – fantastinio. Norėčiau padaryti ciklą bent 100 paveikslų, nežinau, ar padarysiu.

M.K. Čiurlionis, 1905

M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai, V., 1960, p. 178

 

Kad taip galima būtų gyventi su nuolat plačiai pravertomis akimis viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save.

M.K. Čiurlionis, 1906

                             M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai, V., 1960, p. 194

 

Mūsų XX amž. pradžia reiškiasi chaotiškai, tūkstančiai dalykų, kuriuos esu kada matęs, padarė man vieną įspūdį, kad tapyba kažkur veržiasi, kad nori sudaužyti ligšiolinius rėmus, tačiau juose lieka.

                             M.K. Čiurlionis, 1906

                             M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai, V., 1960, p. 196

 

/.../ apie Naujuosius Metus suruošėm I-mąją lietuvių dailės parodą Vilniuje. Mano paveikslai pasisekimo neturėjo, ir nieko nuostabaus: Vilnius dar tebėra vystykluose, - apie meną nei trupučio nenusimano, tas man vis dėlto nuotaikos nesugadino. Ateinančiais metais rengsime antrąją parodą, ir turiu laimėti. Galų gale man vis tiek, svarbiausia, kad labai malonu tapyti, komponuoti ir t.t., jaučiu, kad be to negalėčiau gyventi.

M.K. Čiurlionis, 1908

M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai, V., 1960, p. 203

 

Kad tu žinotum, kaip tai malonu, taip užsispyrus, pasiutusiai, taip užmiršus viską ir be nuovokos, be atsikvėpimo tapyti. Baisiai malonu. Viskas visur eina savo keliu: saulė šviečia, rugiai žydi, žmonės šneka, vaikščioja, ten sau pievos, laukai, kalneliai, visur gėlės, paukščiai, visur vasara, gražu, o aš nieko – tiktai tapau.

M.K. Čiurlionis, 1908

M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę. Laiškai, užrašai ir straipsniai, V., 1960, p. 213