Valstybiniai dailės apdovanojimai


Arvydas Každailis. Istorinės valstybės vėliavos rekonstrukcijos projektas, 2001, sieninė tapyba (aut. Robertas Gritėnas), ŠMC

XX a. Lietuvos valstybė įsitvirtino kaip oficialus dailės vertintojas ir mecenatas. Siekiant skatinti dailininkų kūrybą ir įvertinti reikšmingiausius meno kūrinius, įsteigti ir skirti prestižiniai valstybiniai apdovanojimai.

1918–1940 m. Lietuvos nepriklausomybės gyvavimo laikotarpiu vienas iš reikšmingiausių dailės apdovanojimų buvo Taupomųjų valstybės kasų premijos, išdalintos 1938 m. ir 1939 m. Buvo skirta po 10 000 litų kasmet dailės kūriniams premijuoti. 1938 m. kūriniai apdovanojimui išrinkti nepriklausomybės 20-mečiui skirtoje Ketvirtoje rudens dailės parodoje. Premijos skirtos:

  • Juozui Bagdonui už kompoziciją „Iš jūros sugrįžus“ (2 000 Lt).
  • Viktorui Vizgirdai už peizažą „Višakio Rūdos bažnyčia“ (1 500 Lt).
  • Antanui Gudaičiui už kostiumus ir dekoracijas Eugene‘o O‘Neillo pjesės „Marko milijonai“: pastatymui Valstybės teatre (1 500 Lt).
  • Pauliui Augiui-Augustinavičiui už iliustracijas Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzės“ ištraukai „Parėdka žemaičių“ (1 500 Lt).
  • Petrui Rimšai už bareljefą „Ponios portretas“ (1 500 Lt).

1939 m. atskiroje Taupomųjų kasų premijos parodoje apdovanojimai padalyti taip:

  • 1-oji premija (3 000 Lt) skirta Broniui Pundziui už skulptūrą „Vandens nešėja“ Kauno vandentiekio pastatui.
  • 2-oji (dvi po 1 500 Lt) – Viktorui Paliui už granito skulptūrą „Auka“ ir Povilui Puzinui už peizažą „Pilka diena“ („Rudens nuotaikos“).
  • 3-oji (dvi po 1 500 Lt) – Vytautui Kazimierui Jonynui už iliustracijas Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ ir Domicelei Tarabildienei už iliustracijas Jono Balio sudarytam rinkiniui „100 liaudies baladžių“.

Iš kn.: Giedrė Jankevičiūtė. Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003: 36.


Per sovietinę okupaciją žymiausi skirtingų meno šakų pasiekimai buvo vertinami įvairiomis sovietų sąjungos valstybinėmis premijomis (Stalino premija, Lenino premija, TSRS valstybine premija, LTSR valstybine premija), o sovietmečiu pasižymėjusiems menininkams suteikiami nusipelniusio meno veikėjo, liaudies dailininko vardai.

Nuo 1989 m. kasmet skiriamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurios teikiamos už Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų per pastaruosius septynerius metus sukurtus kūrinius, taip pat už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Premijas konkurso būdu iki gruodžio 15 d. skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės trejiems metams patvirtinta 11 narių komisija. Premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami kitų metų vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 6 premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Premijos vertė – 800 bazinės socialinės išmokos dydžių (šiuo metu – 104 000 litų).

1989–2012 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais paskelbti keturiasdešimt du dailininkai, medijų menininkai, vizualaus meno kūrėjai.


Savigarba. Lietuvos dailė 01, parodos katalogas, Vilnius: ŠMC, 2001


Giedrė Jankevičiūtė. Dailės ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003


Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija...

menininkas, kurio kūryba yra įvertina aukščiausiu valstybės apdovanojimu – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Ši premija kasmet yra skiriama už ilgametį menininko kūrybinį indėlį, taip pat reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, kuriuos per pastaruosius septynerius metus sukūrė Lietuvos bei pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjai