Pranas Gailius. Jūra, dailininko knyga dėžutėje, 20 lakštų, 1970, popierius, linoraižinys, reljefas, ~21 × 55 cm
Pranas Gailius. Antroji lietuviška siuita, 11 lakštų ciklas,1986, popierius, spalvotas linoraižinys, reljefas, 38 × 58 cm
Pranas Gailius. Mažoji tapyba X, iš ciklo Surface emu, 1983, popierius, tušas, akvarelė, 29,5 × 21 cm
Pranas Gailius. Iš ciklo 91-oji Dovydo psalmė, 1991–2004, drobė, akrilas, koliažas
Pranas Gailius. Iš ciklo Žalias noras, 1998, popierius, aliejus, 56 × 76 cm
Pranas Gailius. Iš ciklo Sielrankšluosčiai, ~1987, kartonas, akrilas, 120×80 cm
Pranas Gailius
1928 m. gimė Mažeikiuose. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į vakarus. 1944 m. apsigyveno Strasbūre, mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. buvo priimtas į Fernand‘o Leger studiją Paryžiuje. 1953 m. pradėjo mokytis litografijos Paryžiaus Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje. Daug laiko praleisdavo muziejuose, dailės galerijose, ypač Luvre ir Moderniojo meno muziejuje.
1955 m. įvyko pirmoji personalinė paroda Paryžiuje „Galerie du Haut Pave“, kuri sulaukė gerų atsiliepimų spaudoje. 1957–1964 m. surengė dar šešias personalines parodas Paryžiuje įvairiose galerijose. Apie 1957 m. P. Gailius darbus pardėjo pasirašinėti vien vardu „Pranas“. 1960–1967 metais įvyko parodos Berlyne, Miunchene, Ženevoje, Tokijuje, Liuksemburge. 1963 metais Prancūzijos nacionalinė biblioteka iš personalinės parodos „Galerie La Nouvelle Gravure“ nupirko tris lakštus. 1963 m. buvo surengta paroda Čikagoje, užsimezgė artimi ryšiai su lietuvių bendruomene. 1968 m. sukūrė dailininko knygą dėžutėje „Pirmoji lietuviška siuita“ („Le livre premier de la suite lithuanienne“) pagal O. Milašiaus išverstas lietuvių liaudies dainas, kurią išleido prestižinė meno leidykla „Antares“. 1970 m. pasirodė linoraižinių dailininko knyga „Jūra“ („La mer“) pagal O. Milašiaus eiles. 1986 m. išleidžiama „Antroji lietuviška siuita“ („Deuxime suite lithuanienne“) su lietuviškais tekstais. 1986 m. sukūrė abstrakčių tapybos darbų ciklą „Jautrus paviršius“ („Surface emue“), o 1994 m. – „Žalią norą“ („Verte envie“). Apie 1987 m. nutapo „Sielrankšluosčių“ ciklą. 1990–2004 m. sukūrė didelės apimties tapybos ir grafikos ciklą „91-oji Dovydo psalmė“. 2004 m. įvyko pirmoji paroda Lietuvoje Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, metais vėliau – retrospektyvinė paroda Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje. Iki 2013 m. surengtos 9 parodos Lietuvoje. Gyvena ir dirba Paryžiuje bei Aix-en-Provence.
Antrojo pasaulinio karo metais daug garsių ir vos kūrybinį kelią pradėjusių menininkų išvyko iš Lietuvos. Viena vertus, jų kūrybą veikė naujos modernizmo bangos, kita vertus, beveik visi išeivijos dailininkai išsaugojo glaudų ryšį su lietuvių kultūra.
Gyvendamas ir kurdamas Paryžiuje, didžiųjų modernizmo meistrų – Fernando Ležero, H. Matiso, Pablo Pikaso – įtaką patyrė lietuvių grafikas ir tapytojas Pranas Gailius, kurio darbuose taip pat įžvelgiama liaudies kūrybos tradicijų tąsa.
- Pranas Gailius. Jūra.. Dailininko knyga dėžutėje, 20 lakštų, 1970, popierius, lino raižinys, reljefas, ~21 × 55 cm.
Kurdamas Milašiaus „Jūrą“, aš dvejus metus eidavau į Nacionalinę biblioteką žiūrėti Hokusai grafikos. Iš jo mokiausi piešti bangas. Ištisus dvejus metus kopijavau, mokiausi, – tai, ką japonai daro su jūra, yra fantastika. Kitas dalykas, kuris man imponuoja – kaip japonai elgiasi su tuštuma. Tuštuma jiems yra pilnumo ekspresija. Iš japonų išmokau nebijoti tuštumos, nesiekti užpildyti viso paveikslo ploto. Aš apvynioju savo formas tuštuma, kartu tuštuma suteikia vietos akims. Nereikia, kad darbas būtų kaip minia žmonių. Tuštumos nebijojimas ateina iš jų religijos.
/.../
Kai dariau O. Milašiaus „Jūrą“, kasdien eidavau ant jūros kranto ir balsu deklamuodavau. Prisimenu, net šaukdavau, rėkdavau. Kai kuriu knygą, man užsimezga su ja toks labai kasdieniškas, šeimyninis santykis. Aš gyvenu tekste. Jis linksniuoja mano išgyvenimus, mano amatą, ir iš to linksniavimo atsiranda knygos. Šiaip manau, kad knygoms nereikia jokių iliustracijų. Mano meninės knygos jokiu būdu ne iliustracijos, o dailininko santykis su tekstu. Todėl mano knygos tokios ir yra.
/.../
Pranas Gailius
Iš kn.: Pranas Gailius. Kūryba. Sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2011: 25; 196-197.
- Pranas Gailius. Mažoji tapyba X., Iš ciklo Surface emu, 1983, popierius, tušas, akvarelė, 29,5 × 21 cm.
Vaizdinės abstrakcijos manifestas
Viskas abstrakčioje tapyboje yra plastika.
Tai kam ieškoti panašumų?
Net kai atpažįstami milijonus kartų vaizduoti pavidalai įsiterpia į mano kūrybą, aš juos sutraiškau, išgryninu iki pirminių formų ir jie tampa plastiniais ženklais. Ar jums dar reikia sakyti, kad plastinės abstrakcijos galvosena neatspindi nei daiktų, nei veidų? Ir kaip tik dėl to jie gimsta – ir daiktai, ir veidai, ir viskas, kas su jais susiję: mintys, išgyvenimai, jausmai.
Reikia priešintis visiems realizmas, nes jie suprastina ir įkalina formas, užsklendžia ir prislegia vaizduotę, atima iš tapybos galimybę jai įsilieti į architektūrą. Visos realistinės formos yra tik akių dūmimas, apgaulingos referencijos.
Tapyba išsiskyrė su literatūra praėjusio šimtmečio pradžioje ir jų keliai niekada nebesusikryžiuos.
Virte verdantys šių laikų vaizdiniai yra akli.
Abstrakti tapyba – ne paprasta abėcėlė, o ištisa galvosena.
Pranas Gailius
Iš kn.: Pranas Gailius. Kūryba. Sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2011: 12.
- Pranas Gailius. Antroji lietuviška siuita. 11 lakštų ciklas, 1986, popierius, spalvotas linoraižinys, reljefas, 38 × 58 cm.
Aš grįžtu be nieko – kaip išvažiavau. Aš noriu tik apsikabinti. Esu išauklėtas juodos lentos ir baltos kreidos. Neatvažiuoju ieškoti tėvynės, aš atvežu tėvynę – įsigėrusią drėgnoje mano pirmųjų norų kempinėje. Aš jums atvežu tai, ką esu praradęs – iš to, kaip iš mirusio grūdo, ir išsiskleidė mano kūryba.
Artimųjų ilgesį, tėvynės troškulį, man numalšindavo kelionės į Ameriką, kur tarp išeivijos lietuvių ir manęs užsimezgė draugiški ir kūrybiški santykiai. Man buvo gera su tais, kurie gyveno tuo pačiu tėvynės ilgesiu.
Dabar aš esu tokios nuotaikos, kokia apima skaitant Donelaičio „Metų“ pradžią: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“ Noriu išgirsti plakant lietuvišką širdį.
Pranas Gailius, Paryžius, 2005 m. sausio 18 d.
Iš kn.: Pranas Gailius. Kūryba. Sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2011: 19
- Pranas Gailius. Iš ciklo Sielrankšluosčiai. ~1987, kartonas, akrilas, 120×80 cm.
Grįžau į Paryžių. Prasidėjo „Sielrankšluosčiai“. Sukūriau juos gana greitai, kaime. Įkvėpimas ateina iš liaudiškų audinių, ilgų sienrankšluosčių, į kuriuos norėjau įsupti savo sielą. Drauge su „Incablockais“ ir „Lietuviškom siuitom“ tai yra labiausiai liaudies meno, tautodailės paveikti kūriniai. Bet nostalgijos būtent Lietuvai nejutau. Jutau nostalgiją savo vaikystei Lietuvoje.
Pranas Gailius
Iš kn.: Pranas Gailius. Kūryba. Sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2011: 25
- Pranas Gailius. Iš ciklo 91-oji Dovydo psalmė. 1991–2004, drobė, akrilas, koliažas.
Man svarbu įsijausti, įsigyventi. Kai dariau 91-osios Dovydo Giesmės knygą, gyvenau tos psalmės erdvėje, ja kvėpavau visą laiką. Buvau atsistojęs tame tekste kaip ant žemės. Kaip ūkininkas turi savo sklypą, taip aš gyvenau tame tekste. Ir labai sunku buvo gyventi.
Psalmė – paskutinė mano knyga, pati didžiausia. Ją raižiau keletą metų pagal užsakymą, bet su užsakovais labai nesisekė, dabar pagaliau ją atsiėmiau. /.../ Per tą laiką, kol delsė užsakovai, padariau iš tos psalmės tapybų. Ėmiau dirbti su lapais, kurie netiko knygai, nes knygai reikia, kad būtų be priekaištų. Taip atsirado 25 didelio formato tapybos darbai.
/.../
Knyga, manau, visiems yra svarbi, bet mums, lietuviams, ypač svarbi. Mes esame knygos tikintieji. Kai knygnešiai nešė knygas, jie simboliškai nešė ir šviesą į Lietuvą. Tai unikalus atvejis istorijoje. Aš gerai įsivaizduoju, kokie tai turėjo būti žmonės, kad galėtų rizikuoti savo gyvybe dėl knygos...
Pranas Gailius
Iš kn.: Pranas Gailius. Kūryba. Sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2011: 197.
- Pranas Gailius. Iš ciklo Žalias noras. 1998, popierius, aliejus, 56 × 76 cm.
Žalias noras – tai džiaugsmas būti gamtoje. Uosti gamtos kvapus. Laimė judėti, gyventi. Potyris, kai gyvenimas per tave pereina tarsi skersvėjis, o pats pasaulis – tai kūrinija, kuri juokiasi it vaikas. Tas žalias noras visuomet yra su manim; tai dioniziškas ritmas, kuris nuolatos manyje. /.../
Visa mano tapyba – tai jautrus paviršius: tu dirbi ant drobės ar popieriaus lakšto, ir tai yra dramos vieta. Tai vieta, kur dalykai susitinka, pykstasi ir taikosi, kur kažkas gimsta.
Pranas Gailius
Paryžius, 2011 m. spalio 24–25 d.
Iš kn.: Pranas Gailius. Kūryba. Sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2011: 26.
Pranas Gailius. Kūryba. Sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2012
Pranas Gailius. Pradžios pradžia. Parodos katalogas, sud. Simona Makselienė, Meno rinkos agentūra, 2013
[lot. globus – rutulys; globalus – visuotinis, visa apimantis, visiems bendras] – galimybė matyti ir girdėti visą pasaulį, nuvykti į bet kurį Žemės kampelį, prieiti prie visų tautų kultūros lobių.