Pankų subkultūrai būdinga daug išraiškos formų – vizualieji menai, šokiai, literatūra bei filmai. Ji atsirado Didžiojoje Britanijoje XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje iš pankroko – garsios, sąmoningai grubios, „nešvarios“ ir agresyvios muzikos, kuria savamoksliai muzikantai, nesirūpindami atlikimo kokybe, kovojo prieš valdžią ir pasisakė už asmenines laisves. Su laukine energija, tiesiog springstančiai iškrioktos, primityvios formos, vos dvi minutes trunkančios greitos dainos buvo pankų atsakas ilgoms, sudėtingoms, subtilioms, ištobulintoms roko dievukų „The Beatles“ ar „Rolling Stones“ kompozicijoms. Tokiu būdu pankai atsiribojo nuo roko, virtusio masine kultūra, ir sukėlė vadinamąją antrają roko revoliuciją. Jų socialinis ir muzikinis protestas suteikė impulsą naujiems alternatyviosios kultūros judėjimams. Vis dėlto masinė kultūra ir šias skiauterėtų, auskaruotų ir apdriskusių jaunuolių dainas, dažnai cenzūruojamas dėl turinio, sugebėjo paversti muzikos industrijos dalimi.

   Kodėl, jūsų nuomone, pankai vis dar priešinasi masių kultūrai?