Polifonija - muzika keliems balsams, kelių savarankiškų melodinių linijų skambėjimas vienu metu.

Ritmas - garsų organizacija laike; tolygus garsų trukmės pasikartojimas; garsų trukmės seka.

Melodija - muzikinė mintis, pateikiama vienu balsu; daugiabalsėje muzikoje - svarbiausias balsas, taip pat pritariantysis savarankiškas balsas.

Dinamika - muzikos kūrinio garso lygių įvairovė, ji sukuria emocinę įtampą, išryškina kulminacijas, temų kontrastingumą.

Homofonija - daugiabalsė muzika, kurios ne visi balsai savarankiški: jie skirstomi į pagrindinius ir pritariančiuosius (akompanimentą).

Simetrija - kūrinio dalių atitikimas pagal dydį ir formą, jų tvarkingas ir taisyklingas išdėstymas.

Crescendo - nuo nurodytos vietos pradėti stiprinti garsą.

Diminuendo - nuo nurodytos vietos palaipsniui tildyti garsą.

Forma (muzikinė) - muzikos kūrinio kompozicinė sandara.

Partija - išskirta muzikinė medžiaga, atliekama vieno muzikanto arba atskiros grupės.

Pauzė - trumpalaikis vieno ar visų balsų pertraukimas muzikos kūrinyje.

Proporcija - darnus dalių tarpusavio santykis.

Sinkopė - muzikos kūrinio ritmo kirčio nesutapimas su metro kirčiu.

Frazė - intonaciškai užbaigta, melodiškai išplėtota muzikinės minties prasminė ląstelė, turinti keletą akcentų.

Akordas - keli vienu metu skambantys garsai.

Harmonija - garsų jungimas į sąskambius (akordus), akordų jungimas į taisyklėmis apibrėžtas sekas.

Tonacija - funkciškai diferencijuotų garsų ir akordų centralizuota sistema.