Akompanimentas - pritarimas pagrindiniam melodiniam balsui.

Koncertas (renginys) - viešas muzikos kūrinių atlikimas specialiai tam skirtoje ar pritaikytoje vietoje.

Opera - muzikos žanras; sceninis muzikinis kūrinys, apjungiantis vokalinę ir instrumentinę muziką, dramą, vaizduojamąjį meną bei šokį.

Orkestras - muzikos atlikėjų instrumentininkų kolektyvas, kuriame partijos gali būti dubliuojamos keleto muzikantų. Paprastai groja vadovaujamas dirigento.

Polka - vidurio Europos tautų liaudies šokis, XIX amžiaus pabaigoje pradėtas šokti visoje Europoje.

Saloninis orkestras - nedidelis instrumentinis orkestras (apie 10 atlikėjų), kurio pagrindą sudaro styginiai instrumentai ir fortepijonas, taip pat groja kai kurie pučiamieji.

Simfoninis orkestras - 80 - 120 muzikantų kolektyvas, atliekantis simfoninę muziką. Jį sudaro styginių, medinių pučiamųjų, varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupės.

Transkripcija - kūrinio pritaikymas kitam balsui arba instrumentui ar instrumentų grupei negu jis buvo parašytas.

Valsas - šokis, atsiradęs XVIII amžiaus pabaigoje, XIX amžiuje tapęs ir koncertiniu žanru.