Melodija, harmonija, ritmas ir bosas yra pagrindiniai muzikinės faktūros elementai, jų pakanka sukurti įdomią kompoziciją. Tačiau kūryboje naudojami ir kiti elementai bei išraiškos priemonės, kurie atskiria, sujungia, paryškina ar įprasmina muzikinę medžiagą. Tai gali būti įvairios replikos, pagražinimai, kontrapunktai, garsiniai efektai. Ypač muziką turtina dinaminiai, tembriniai kontrastai, registrų, tonacijų kaita. Dėl jos ta pati muzika suskamba naujai, todėl gali būti kartojama išvengiant monotonijos.

Sąmoningai renkantis šias išraiškos priemones, galima išryškinti kūrinio dramaturgiją ir formą. Iš tikrųjų muzikos išraiškos priemone gali tapti bet koks daiktas ar reiškinys, jei tik yra susiejamas su muzikine medžiaga ir perteikia kūrinio mintį.


   Kodėl, jūsų nuomone, vieni kūrėjai vartoja daug išraiškos priemonių, o kiti apsiriboja vos keliomis?