APIE SPEKTAKLĮ REŽISIERIUS IŠTRAUKA UŽDUOTYS
APIE SPEKTAKLĮ
Jame kalbama apie dviejų žmonių – kalinio ir mokytojos – suartėjimą, prasidėjusį laiškais. Jis – žmogus, įkalintas „kvadrate“ – nelaisvėje. Ji – mokytoja, atvykstanti jo aplankyti. Ryšys su išoriniu pasauliu, mylimu žmogumi tampa pagrindine spektaklio tema. Spektaklis turėjo dvi pabaigas. Iš pradžių jis baigdavosi optimistiškai – likdavo viltis, kad kalinys, atsidūręs laisvėje, išgyvens. Vėliau režisierius pabaigą pakeitė: kalinys laisvėje mirdavo, vos pajutęs, kad vėl atsidūrė apribojimų zonoje.
Tikrą atsitikimą vaizduojanti apysaka tapo tik impulsu režisieriaus kūrybinei vaizduotei. Meninis rezultatas buvo netikėtas, teatrologų pavadintas reformatorišku, naujo etapo lietuvių teatro istorijoje pradžia. Tai buvo pirmas spektaklis, kuriame vizualiniai bei akustiniai įvaizdžiai, aktorių fiziniai veiksmai turiningumu pranoko žodinį tekstą.