Jonas Mikėnas. Vaza „Kosminė“, 1959, šamotas, matinės glazūros, h 58,4 cm
Juozas Balčikonis. Gintaro krašto daina, 1972, gobelenas, vilna, 300 x 200
Feliksas Daukantas. Kaklo papuošalai, XX a. 8–9 d-metis, gintaras
Gražina Didžiūnaitytė. Dekoratyvinių vazų komplektas „Ledonešis“, 1981, stiklas, vidinis kraklė, h 21 cm; h 21,5 cm; h 20 cm; h 19 cm; h 18,4 cm
Dalia Marija Šaulauskaitė. Knygutės, 1982 – 1984, oda, spalvinimas, tonavimas, 3 vnt. 8,5 x 8 x 2,5 cm; 2 vnt. 13 x 13 cm
Tiju Enė Vaivadienė. Papuošalų komplektas: kaklo papuošalas ir apyrankė, 1960, sidabras, koralas
Erdviniams menams priskiriama taikomoji dailė yra viena iš seniausių meno šakų, glaudžiai susijusi su architektūra ir namų aplinka. Kita vertus, kompozicijos ritmikos ir formų abstraktumo požiūriu tiek architektūra, tiek taikomoji dailė yra artimos muzikai.
Pavadinimas „taikomoji dekoratyvinė dailė“ pabrėžia rankų darbo ir meno sąsają. Dažniausiai ji smulkiau skirstoma pagal medžiagas: keramika, tekstilė, metalas, stiklas, oda, gintaras, medis ir kt.
Daugelį amžių taikomoji dailė buvo plėtojama kaip amatai, verslai ir liaudies menas. Kaip savarankiška meno šaka ji įsitvirtino tik XIX a. pabaigoje. XX a. taikomosios dailės raidą paspartino pramoninė dailės dirbinių gamyba ir dailės parodos.
Šiandien daugelis menininkų savo kūryboje derina kelias skirtingose meno šakose paplitusias technikas ir technologijas. Griežtų ir aiškių ribų tarp atskirų dailės šakų nebeliko – taikomoji dekoratyvinė dailė susijungė su vaizduojamąja.
2001 m. Lietuvos dailės muziejus parengė virtualią ekspoziciją „Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė“ (teksto autorė – dailėtyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė). Joje nuosekliai, atskirais istoriniais laikotarpiais apžvelgiama ir XX a. keramikos, tekstilės, metalo, gintaro, stiklo, odos bei medžio dirbinių istorija.
• Lietuvos taikomoji dailė 1900–1918 metais
• Taikomoji dekoratyvinė dailė 1932–1939 metais
• Taikomoji dekoratyvinė dailė 1945–1961 metais
• Taikomoji dekoratyvinė dailė 1962–1975 metais
Taikomosios dailės šaka: meniški, rankų darbo tekstilės kūriniai.
Taikomosios dekoratyvinės dailės šaka: dailieji dirbiniai iš gintaro.
Taikomosios dekoratyvinės dailės šaka: papuošalų iš tauriųjų bei spalvotųjų metalų, jų lydinių ir brangakmenių kūryba.
Taikomosios dailės šaka: degti gaminiai iš molio.
Taikomosios dekoratyvinės dailės šaka: dailieji dirbiniai iš natūralios ir dirbtinės odos.
Taikomosios dekoratyvinės dailės šaka: dailieji dirbiniai iš stiklo.
Dailės šaka, kurios dirbiniai turi praktinę ir puošybinę paskirtį. Pagal medžiagas skiriama į smulkesnes šakas: dailioji tekstilė, juvelyrika, gintaro dirbiniai, kaulo ir rago dirbiniai, keramika, medžio dirbiniai, odos dirbiniai, stiklo dirbiniai.