Gabrielė Meldaikytė. Viena ranka valdoma virtuvinė įranga neįgaliajam, 2009–2010
Gabrielė Meldaikytė. Viena ranka valdoma virtuvinė įranga neįgaliajam, 2009–2010
Gabrielė Meldaikytė. Viena ranka valdoma virtuvinė įranga neįgaliajam, 2009–2010
Gabrielė Meldaikytė. Viena ranka valdoma virtuvinė įranga neįgaliajam, 2009–2010
Mindaugas Žilionis. Unifikuota modulinė sistema „Spina“, 2007, beržo fanera
Mindaugas Žilionis. Unifikuota modulinė sistema „Spina“, 2007, beržo fanera
Donatas Kliunka. Logotipas „Global Vision 2020“, 2009
Donatas Kliunka. Logotipas „Global Vision 2020“, 2009
Petras Navickas, Rapolas Vosylius. Dizaino ženklas „labàdienà“, 2012
Petras Navickas, Rapolas Vosylius. Dizaino ženklas „labàdienà“, 2012
Petras Navickas, Rapolas Vosylius. Dizaino ženklas „labàdienà“, 2012
Vytautas Biekša, Marius Kanevičius, Rokas Kilčiauskas, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė. Ekspozicinis stendas „Iliustrarium“, 2011, Tarptautinė Bolonijos vaikų knygų mugė, Italija
Vytautas Biekša, Marius Kanevičius, Rokas Kilčiauskas, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė. Ekspozicinis stendas „Iliustrarium“, 2011, Tarptautinė Bolonijos vaikų knygų mugė, Italija
Vytautas Biekša, Marius Kanevičius, Rokas Kilčiauskas, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė. Ekspozicinis stendas „Iliustrarium“, 2011, Tarptautinė Bolonijos vaikų knygų mugė, Italija
XXI a. daugiaplanė dizainerio profesija apima įvairias veiklos sritis – grafinį, daiktų, interjero, kostiumo dizainą ir daug kitų. Šiandien jaunieji dizaineriai inicijuoja įvairius meninius projektus, kuria naujų produktų linijas, steigia daiktų parduotuves, dirba suvenyrų, aksesuarų, mados, grafinio dizaino ir kitose srityse.
Pirmą kartą lietuviškas dizainas buvo įvertintas 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kai dailininko Jono Prapuolenio sukurtas svetainės baldų komplektas laimėjo aukso medalį.
Sovietmečiu skelbtu šūkiu „Dailę buičiai“ buvo siekta plėtoti taikomosios dailės sritis, kurios turėjo praktinę paskirtį. 1961 m. kurdamas Pramonės gaminių meninio konstravimo katedrą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), pagrindines dizaino mokymo nuostatas įtvirtino Feliksas Daukantas.
Projektuojant gamybinę ir daiktinę aplinką, vadovautasi modernumo ir racionalumo, saikingumo ir taupumo principais. Labiausiai vertintas natūralus medžiagos grožis ir apgalvotas dekoras, lakoniškos ir utilitarios formos. Daugelio šių nuostatų laikomasi iki šiol.
XX a. dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje sparčiausiai tobulėjo aplinkos ir grafinis dizainas. Po Nepriklausomybės atkūrimo naujai formuojama architektūrinė erdvė ir atsigavusi spaudos pramonė sparčiai keitė miestų aplinką. Imta intensyviai domėtis kitų šalių patirtimi, suklestėjo interjero, kartu ir baldų dizainas.
Stilistines Lietuvos dizaino tendencijas veikė pagrindinės Skandinavijos bei Vakarų Europos dizaino kryptys. Laisvai prieinama pasaulinė patirtis ir lietuviško tapatumo paieškos atvėrė platų dizaino kūrybos lauką.
XXI a. Lietuvos dizainerių darbai sulaukia tarptautinio įvertinimo. Populiarūs ir vietiniai renginiai, kuriuose apdovanojami geriausi metų dizaino pavyzdžiai, organizuojamos kasmetinės parodos, dizaino savaitės ir savaitgaliai, dizainerių nuopelnus vertinantys konkursai.
Parengta pagal: Jurgita Juospaitytė-Bitinienė,
Dizainas Lietuvoje: ištakos, raida ir perspektyvos, Lietuvos dizaino indeksas 2012: 12–15.
Tekstai apie dizaina̧: lietuviški ir tarptautiniai kontekstai
plastinio meno šaka: pramoniniu būdu gaminamų daiktų projektavimas bei projektų įgyvendinimas, gyvenamosios aplinkos, interjero formavimas.
menininkas, projektuojantis daiktus, gaminius ar žmogaus aplinką.
dizaino rūšis, susijusi su apipavidalinimu, reklama ir leidyba: plakatų, logotipų, etikečių kūrimas, bukletų, knygų maketavimas, reklaminių skydų projektavimas.
meniškai suformuotas ir apipavidalintas pastato vidus: patalpos erdvė, sienos, skliautai, lubos, jų puošyba, langai, durys, krosnys, židiniai, įvairūs vidaus įrangos daiktai – baldai, šviestuvai, meno kūriniai.
dizaino rūšis, susijusi su pastato vidaus įrangos projektavimu bei projektų įgyvendinimu: jaukios gyvenimo ir darbo aplinkos kūrimas, jos pritaikymas kiekvieno asmens gyvenimo būdui, charakteriui, estetiniam skoniui, pomėgiams.
tam tikro stiliaus ir paskirties drabužių modelių kūrimas, atsižvelgiant į visuomenės poreikius bei skonį.
taikomosios grafikos kūrinys, kuriuo ženklinami įstaigos blankai, vokai, pramonės įmonių gaminiai bei jų įpakavimas.