Kaimo sodybų ir priemiesčių architektūrinė aplinka: Gintautas Natkevičius

Architektai, projektuodami gyvenamuosius namus sodybose ar priemiesčiuose, pirmiausia atsižvelgia į aplinkos diktuojamą situaciją ir planuojamas pastato funkcines erdves, užsakovo poreikius ir estetinį skonį, išorės ir vidaus patalpų jungtis, medžiagų ir paviršių charakterį. Daug skirtingų architektūrinių projektų sodybose ir priemiesčiuose sukūrė architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“.

G. Natkevičius, E. Spūdys. Gyvenamasis namas ūkininko sodyboje. 2008–2010.

Šis pastatas buvo projektuojamas pailgame sklype ant Pociūnų tvenkinio kranto. Vaizdingas kraštovaizdis įkvėpė projekto autorius sukurti atitinkamą namo įvaizdį – upės barža.

Sklypas driekiasi nuo gatvės iki tvenkinio, tad norėta jaukią erdvę prie vandens atitverti nuo gatvės triukšmo. Tai buvo padaryta pačiu pastatu – per visą sklypo plotį ištysęs namas su bokšteliu visiškai atviras į tvenkinio pusę ir daug uždaresnis į gatvės pusę. Pailgas planas pastatui pasirinktas vadovaujantis pageidavimu, kad iš kiekvieno kambario turi būti matomas ežeras.

Kaimo vietovėje itin išsiskiriantis stiklinis gyvenamasis namas suformuotas pagal archaišką dvigalės trobos principą: šiaurinis pastato galas skirtas šeimininkams, pietinis – svečiams ir laisvalaikiui. Šiuos du galus skiria dengta terasa. Ją galima naudoti kaip visiškai atvirą terasą arba, užstūmus bėgeliais judančias ažūrines metalines pertvaras, įjungti į uždarą pastato erdvę. Tokiomis pat metalinėmis pertvaromis gali būti užstumta automobilių pastogė šiauriniame namo gale. Šios pertvaros užstoja terasą ir pastogę nuo kritulių, be to, tinkuoto betono, stiklo ir maumedžio fasadams suteikia lengvumo, permatomumo.

Šeimininkų dalyje įrengti du miegamieji, vonia, virtuvė, valgomasis ir svetainė. Virtuvė nuo bendravimo erdvių atskirta pertvara. Svečių ir laisvalaikio dalyje įrengta pirtis ir laisvalaikio kompleksas. Iš šios dalies galima patekti į mažą įstiklintą apžvalgos aikštelę, įrengtą antrame aukšte.

Lengvo ir miestietiško interjero įspūdį sukelia vitrininių langų ir baltų sienų derinys su tamsaus medžio imitacijos PVC danga bei akmens masės keramikos plytelėmis išklotomis grindimis.

Itin estetiškas ūkininko namas neliko nepastebėtas – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodos – konkurso „Architektūra: Kaunas 2010“ diplomas už geriausią gyvenamojo namo realizaciją.

E. Juocevičiūtė, archmap.lt inf.

 

G. Natkevičius, M. Mickevičius. Gyvenamasis namas Braškių g. Kaune. 2011.

Pastatui skirtas sklypas buvo Žaliakalnio pakraštyje, ant kalvos su vaizdu į dviejų didžiausių Lietuvos upių: Nemuno ir Neries – santaką. Šios Žaliakalnio dalies užstatymas gana chaotiškas, mažaaukščiai mediniai pastatai ne itin geros būklės. Tad projektas sukurtas iš dalies izoliuojantis nuo kakofoniškos architektūrinės aplinkos, labiau koncentruojantis į gamtines sąlygas: jis it krevetė, kuri atsistoja tarsi atsiribodama nuo supančios aplinkos ir suformuoja vidinį kiemą, kuris atsiveria į dviejų upių slėnį. Statinio forma atkartoja sklypo formą. Pasak projekto autorių, atvažiuojant skurdžia gatvele pastatas atrodo labai mažas ir neišraiškingas – tarsi pratęsia lūšnų mastelį. Tačiau įėjus į vidų, atsiveria didelės erdvės, didžiulis vidinis kiemas.

Didžioji išorinės pastato pusės dalis – rytinis gatvės fasadas ir pietinis fasadas, atsuktas į kaimyninius namus – yra veik aklini, medinių namų aplinkoje išsiskiriantys grubiu rūdimis kaip apsauga nuo atmosferos veiksnių pasidengiančio COR-TEN plieno lakštų paviršiumi. Uždarumas ir medžiagos industrinis charakteris sukelia atšiauraus statinio įspūdį. Pastato išorinis fasadas dėl funkcinio sprendimo atviresnis iš šiaurinės pusės – langai čia skirti apšviesti ir vizualiai praplatinti siaurą koridorių į miegamuosius.

Priešingai, į vidinį kiemelį nukreipti fasadai yra ištisai įstiklinti. Tai suteikia galimybę įvairiais rakursais žvelgti į atsiveriančią santakos panoramą bei tarp visų patalpų sukuria vizualinį ryšį, skatinantį bendravimą. Pietinė pastato dalis skirta bendrai naudojamai erdvei, joje įrengta virtuvė, valgomasis ir svetainė. Šiaurinė pastato dalis skirta vonios kambariui ir trims miegamiesiems. Šias dvi šakas sujungia erdvė, skirta garažui, vestibiuliui ir drabužinei bei kur kas romantiškesnė erdvė – žiemos sodas.

Vos baigus statyti namą, jo autoriai ėmė skinti įvairių apdovanojimų laurus: pelnė konkurso „Architektūra: Kaunas 2011“ geriausios gyvenamojo namo realizacijos diplomą, architektūros žurnalo „Archiforma“ geriausio 2011 metų realizuoto projekto apdovanojimą, taip pat buvo apdovanoti penktadaliu metro lietuviškosios architektūros bienalėje „Žvilgsnis į save“.

E. Juocevičiūtė, archmap.lt inf.

 

G. Natkevičius, T. Kuleša, A. Rimšelis. Gyvenamasis namas Šlaito g. Birštone. 2009–2011.

Birštonas yra vienas iš keturių žymiausių Lietuvos kurortų. Sovietų Sąjungos laikais Birštono kurortinė infrastruktūra plėtota labai agresyviai, tačiau po nepriklausomybės atgavimo pamažu Birštonas tapo jaukiu, ramiu ir mažu europinio lygio kurortu.

Savininkai žemę nusipirko ant mažos kalvos, parko pakraštyje tarp medžių. Sklypas unikalus tuo, kad nėra susiklosčiusio gatvės užstatymo, teritorija neaptverta jokia tvora, tad ji – natūrali parko dalis. Tai padėjo gimti gyvenamojo namo architektūrinei idėjai: pakišus garažą po kalvele, pats pastato tūris suformuotas it daugiabriaunė uola ant kalvos tarp parko medžių, naktį žėrinti it gintaras. Netaisyklingo šešiakampio plano pastatas neturi nei orientacijos esamų gatvių atžvilgiu, nei reguliaraus plano interjere.

Namas suprojektuotas 4 aukštų: rūsyje – 3 vietų garažas, sandėlis, katilinė, pirmame aukšte – vestibiulis, svetainė, virtuvė ir valgomasis, antrame aukšte – trys miegamieji, o trečiame aukšte – atvira terasa ir įstiklinta pastogė, iš kurios matyti upė, bažnyčia, upės slėnyje plytintis kurortas. Pirmame aukšte vestibiulis įrengtas pietinėje namo dalyje, atgręžtoje į gatvę, o svetainė nukreipta į šiaurėje esantį parką ir mišką. Pro svetainės vitrininį langą atsiveria vaizdas į šiaurės vakarus. Trečio aukšto terasa suteikia visišką privatumą bei galimybę mėgautis saulėta terasos puse arba medžių lajos paunksme.

Pastato fasadas aptaisytas poliruotomis travertino plokštėmis. Blizgus šviesiai gelsvas paviršius įstrižokomis vertikaliomis juostomis kaitaliojamas su veidrodiškai blizgančio stiklo vitrinomis, skaidomomis tamsiais aliuminio intarpais. Tai dar labiau pabrėžia pastato organišką daugiabriaunę formą.

E. Juocevičiūtė, archmap.lt inf.

 

G. Natkevičius, R. Adomaitis, R. Babrauskas. Gyvenamasis namas Utriuose. 2006.

Tapybiškas Minijos slėnis savo grožiu užburia ne vieną keleivį. Sklypas ant šlaito su atsiveriančia panorama į vaizdingą slėnį – jau dalis architektų, šioje vietoje projektuojančių gyvenamąjį namą, užduoties. Pasak projekto autorių, sklypo vieta ir užsakovo profesija (jis – verslininkas, prekiaujantis gyvulininkystės produktais) paskatino juos improvizuoti Nojaus arkos tema. Miestiečių kėlimasis iš miesto į kaimą – tai lyg kraustymasis su visu turtu ir gyvuliais į Nojaus laivą.

Didelio ploto pastatą sudaro du maždaug 30 laipsnių kampu sujungti pailgi stačiakampiai tūriai, iš kurių vienas palaipsniui atsiplėšia nuo žemės ir didesnioji jo dalis kybo ore kaip laivo pirmagalys. Jo konsolei panaudota monolitinė gelžbetonio konstrukcija. Pastatas laivą turėtų priminti ir dėl horizontalių tamsaus maumedžio lentų apdailos. Į viršų šaunančio tūrio galas yra visas įstiklintas vitrininiais langais, tad persimato ir sukelia lengvumo įspūdį, harmonizuojantį pastato kompoziciją. Kartu jis – it erdvi ir patogi apžvalgos aikštelė.

Arčiau upės esančiame tūryje – pirmasis aukštas dideliais vitrininiais į upę atsuktais langais. Jo centre įrengta virtuvė, nuo kurios į vieną pusę išdėstyti svetainė ir valgomasis, o kitoje pusėje – priepirtis, pirtis, mažas baseinėlis ir darbo ar laisvalaikio kambarys. Į šį aukštą patenkama iš lauko nuo gatvės pusės ir iš šono, iš automobilių pastogės po ore kybančiu antruoju tūriu. Abu įėjimai susiduria vestibiulio ir laiptinės erdvėje, sujungiančioje abu tūrius. Antrajame, kabančiame tūryje įrengtas antras aukštas su trimis miegamaisiais ir dviem vonios kambariais. Stikliniame „laivo smaigalyje“ įrengtas didysis, tėvų miegamasis. Fiziškai atskirtos bendravimo ir miegojimo zonos idealiai izoliuoja miegamuosius nuo svetainės triukšmo.

Interjere jaukumą siekta sukurti netradicinėmis priemonėmis, ryškiausios – neuždengto betono sienos ir pilkos akmeninės plytelės. Taip gimė neutralus fonas užsakovo žmonos kurtiems autoriniams baldams ir name gyvenantiems žmonėms.

Raiškios architektūros namas traukia akį ekspresyvia forma ir begalinės laisvės pojūčiu.

E. Juocevičiūtė, archmap.lt inf.