Dailės salonai ir galerijos ne tik rengia parodas, bet ir prekiauja meno kūriniais. Lietuvoje 1902–1903 m. veikė „Vilniaus dailės salonas“, 1926–1928 m. Kaune – „Lietuvių dailės draugijos salonas“, nuo šeštojo dešimtmečio Vilniuje – salonas „Dailė“. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įsisteigė daug visuomeninių ir privačių dailės galerijų bei salonų.
Jaunųjų menininkų darbus dažnai pristato galerija „Akademija“, kuri priklauso Vilniaus dailės akademijai (VDA). Čia eksponuojami ir pirmieji VDA studentų darbai, ir jų dėstytojų kūryba. Galerijos meno salone galima įsigyti nedidelių tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos darbų, vertingų VDA leidyklos meno leidinių, atvirukų.
Dailės kūrinių pardavimo kainas reguliuoja meno aukcionai. Vienas garsiausių šalyje – nuo 2007 m. rengiamas „Vilniaus aukcionas“, kuris siekia formuoti objektyvią Lietuvos meno rinką.
Iki 2013 m. per 26 surengtus „Vilniaus aukcionus“ iš viso buvo nupirkti 796 meno kūriniai už maždaug 3.3 mln. litų. Brangiausiai aukcione buvo parduotas Antano Žmuidzinavičiaus 1910 m. nutapytas paveikslas „Dzūkų kaimelis“ – 2013 m. gegužę už jį sumokėta 185 tūkst. litų. Iki šiol tarp labiausiai „Vilniaus aukcione“ perkamų autorių – Antanas Žmuidzinavičius (už 5 šio dailininko darbus sumokėta 317 tūkst. litų), Kazys Šimonis (21 jo kūrinys parduotas už 221 tūkst. litų) ir Adomas Galdikas (už 21 jo darbą sumokėta 160 tūkst. litų).
Komercinė įstaiga, rengianti dailės parodas, prekiaujanti dailės kūriniais.
Dailės muziejus arba jo skyrius; parodų salė, kur galima įsigyti meno kūrinių.
Viešas, laikinas žmonių veiklos dalykų ir dailės kūrinių rodymas.