Grafičiai

XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje paplito grafičiai. Jų sklaidai turėjo įtakos ir naujos purškiamų, įvairių rūšių lauko dažų technologijos.

Grafičio pagrindas yra raidės, kurių rašymo menas skiriasi stilistiškai. Egzistuoja ir tam tikros etinės normos – kiekvienas rimtai kuriantis ir save gerbiantis grafitininkas niekada nepieš ant bažnyčių, kultūros paminklų, naujų pastatų.

Grafičiai – tai stichiški gatvės meno kūriniai, atsiradę kaip jaunimo saviraiškos ir/ar meninio judėjimo forma, dažnai turinti ir meno, ir vandalizmo bruožų. Grafitininkai yra labai nevienalytė žmonių, užsiimančių piešimu ar rašymu gatvėje, grupė. Todėl skiriasi piešiamų grafičių tikslai, kurie dažnai lemia tiek piešinio turinį, tiek formą.

Paprastai grafičiai kuriami siekiant:

• prestižo ir pripažinimo kitų grafitininkų aplinkoje;
• teisės pasisakyti, tiesiogiai terptis į viešąją erdvę norint, kad ji būtų iš tikrųjų vieša ir atvira diskusijų vieta, t.y. grafičiais pareikšti kritišką nuomonę politiniais ir kitais klausimais;
• piešiniais ir kitomis vizualiosiomis priemonėmis „prijaukinti“, gražinti miesto sienas ir pabrėžti netikėtumo pojūtį, todėl standartizuotoje, unifikuotoje miesto erdvėje matome pieštus žvėris, gėles, žmonių figūras ar įvairiausius išgalvotus personažus.

Vilniuje nustatytos grafičių piešimo vietos ir reikalavimai jų kūrimo procesui. Viena iš populiarių vietų, kur galima piešti nederinant su Vilniaus savivaldybe, yra ilga Neries upės prieplaukos siena krantinėje tarp Karaliaus Mindaugo ir Žirmūnų tiltų. Šie įvairių stilių ir piešimo formų grafičiai puikiai atspindi įvairių jaunimo subkultūrų aplinką, kur ryški kūrybinė laisvė ir siekis atskleisti  kūrėjo individualybę, originalų piešimo stilių.

Šiandien grafičiai yra pripažinta gatvės meno forma. Visame pasaulyje nuolat rengiami gatvės meno festivaliai ir kiti renginiai, kuriuose dalyvauja žymūs grafitininkai. Vis daugiau grafičių tampa aktualiais meno kūriniais, kai kryptingai formuojama gatvės meno strategija ir kuriamos naujos kūrybinio-komercinio bendradarbiavimo formos.