Gitenis Umbrasas. Plytelė „Obuoliukas“, 2007, granitas, žalvaris, S. Moniuškos skverelis Vilniuje, T. Ivanausko nuotr.
Gitenis Umbrasas. Plytelė „Stebuklas“, 2010 (originalas, 1999), granitas, bronza, Vilniaus Katedros aikštė, Vilniaus turizmo informacijos centro nuotr.
Gitenis Umbrasas. Meilės krantai, 2004, želdiniai, tarp Vilniaus Mindaugo ir Žaliojo tilto, panoramio.com nuotr.
Gitenis Umbrasas. Meilės krantai, 2004, želdiniai, tarp Vilniaus Mindaugo ir Žaliojo tilto, T. Urbelionio nuotr.
Miesto aplinkoje atsirandantys nauji meno kūriniai ne tik traukia praeivių dėmesį, bet ir formuoja naujas tradicijas. Daug konceptualių projektų, kurie tapo savitais Vilniaus įvaizdžio ženklais, sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas. Jis teigia: „Man įdomu su žanrais daryti eksperimentus, todėl sunku kai kuriuos darbus surūšiuoti. Darbas vienu metu gali būti ir misterija, ir eiga (akcija), ir renginys, ir gamtos menas, ir architektūra, ir skulptūra ir freska, ir t.t.“
Anot menininko, idėja sukurti „Stebuklą“ kilo Lietuvoje matant aktyvų privatizavimo procesą, prasidėjusį po Nepriklausomybės atkūrimo. Menininkas pasakojo: „Norėjau padaryti tai, ko negalima paversti nekilnojamuoju turtu ir kilogramais. Tokie dalykai – tai juokai ir stebuklai.“
Iš granito, uždengto nedūžtančiu stiklu, pagamintas „Stebuklas“ buvo greitai pamėgtas, plytelę iškilmingoje kalboje paminėjo netgi 2002 m. Vilniuje viešėjęs buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas. Beje, tokių plytelių menininkas buvo sukūręs dar dvi (prie Katedros Šv. Kazimiero koplyčios ir Šv. Onos bažnyčios), tik keičiant grindinį jų neliko. 2010 m. vienintelė išlikusi plytelė buvo taip pat išimta ir iškeliavo į Šanchajuje (Kinija) vykusią pasaulinę parodą „Expo 2010“, kur buvo pristatyta Lietuvos paviljone. Vietoj jos buvo įmontuotas naujas „Stebuklas“. Tais pačiais metais dar viena plytelė padovanota Tbilisiui (Gruzija) ir įmontuota Vilniaus vardu pavadintame skvere. Po ja paslėpta kapsulė su žmonių surašytais norais. Sakoma, kad atsistojus ant „stebuklo“ plytelės ir apsisukus tris kartus tą akimirką sugalvotam norui lemta išsipildyti.
Iš kn.: Vilniaus skulptūrų kelias, Vilnius: Modernaus meno centras, 2013: 29.
Tarp Mindaugo ir Žaliojo tilto, abiejose Neries pusėse, vasarą pražysta iš gėlių sukurtas Gitenio Umbraso kūrinys „Meilės krantai“. Vienoje krantinėje raudonai sužydi užrašas „Aš tave myliu“, o kitoje – „Ir aš tave“. Kūrinys artimas žemės meno ir įvietinto meno (site specific) kryptims.
„Meilės krantai“ tapo vienu iš atpažįstamiausių, kasmet atnaujinamų miesto ženklų, tačiau ar kas atsimena pačią pradžią? Gėlynų sodinimas sutapo su Veneros tranzitu per Saulės diską, kurį buvo galima stebėti pro teleskopus, pastatytus šalia kūrinio.
Iš kn.: Vilniaus skulptūrų kelias, Vilnius: Modernaus meno centras, 2013: 67.
Skverelyje taip pat yra Gitenio Umbraso sukurta ypatinga grindinio plytelė „Obuoliukas“, simbolizuojanti įsimylėjėlių pasimatymų vietą.
Ši plytelė – tik viena iš autoriaus sumanymo dalių. Tokios plytelės turėjo atsirasti dešimtyje Vilniaus vietų, kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais (tarpukariu, sovietmečiu ir kt.) buvo populiaru skirti pasimatymus. Menininkas siūlė pagaminti ir marškinėlius su obuolio skiltele ir užrašais „Ieškau kitos pusės“.
Iš kn.: Vilniaus skulptūrų kelias, Vilnius: Modernaus meno centras, 2013: 292.
APIE AUTORIŲ
Gitenis Umbrasas gimė 1961 m. Vilniuje. 1988 m. baigė freską-mozaiką Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1989–1995 m. dėstė piešimą ir anatomiją VDA. Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2009 m. Gedimino technikos universiteto docentas. 2009 m. „Už mažus ir didelius Vilniaus stebuklus“ apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Vilniaus skulptūrų kelias, Vilnius: Modernaus meno centras, 2013
tai atviroje, specialiai pasirinktoje erdvėje sukurti laikini kūriniai, kurie įsilieja į vietos aplinką, tapdami neatsiejama jos dalimi. Skiriasi nuo specifinės vietos ir žemės meno: gali iš dalies turėti puošybinę paskirtį ir pasitelkti ne tik gamtines medžiagas.
postmodernistinio meno rūšis. Vadovaujamasi įsitikinimu, kad meno esmė glūdi sąvokose, idėjose arba konceptuose.
[angl. site-specific art work] – tai dažniausiai laikinas šiuolaikinės dailės kūrinys (skulptūra, objektas, instaliacija), skirtas tam tikrai natūraliai arba dirbtinei aplinkai – konkrečiai gamtos, miesto ar pastato vietai. Jo forma ir turinys tiesiogiai siejasi su eksponavimo aplinkos ypatumais: kūrinys ir jo aplinka vienas kitą konceptualiai papildo.
postmodernistinės dailės kryptis: kūriniai, sukurti dirbtinai formuojant natūralaus reljefo plotus. Pagal dailininko sumanymą kasami grioviai, karjerai, pylimai, kauburiai.