Kadrai iš Ryčio Zemkausko laidos „Lankos“ apie projektą „Butas‘99“
Projekto „Butas‘99“ pirmojo etapo planas
LRT laida „Ženklai“ apie projektus „Identifikacija“ ir „Butas‘ 99”
Paulina Eglė Pukytė. Geismų troleibusas, 1999, projektas
Paulina Eglė Pukytė. Geismų troleibusas, 1999, Vilnius
XX a. pab. Lietuvoje paplito šiuolaikinio meno projektai, rengiami netradicinėse miesto erdvėse. Didelį poveikį formuojantis XXI a. dailės tendencijoms turėjo du 1999 m. Vilniuje organizuoti projektai – „Butas‘ 99“ ir „Identifikacija“.
BUTAS’ 99
Laikas: 1999 m. rugsėjo 17–28 d.
Vieta: menininkų butai Vilniuje ir Kaune.
Kuratorius: Algis Lankelis.
Organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.
Šio projekto dalyviams pasiūlyta kūrinius pristatyti ne tradicinėje galerijos erdvėje, o savo butuose. Projektas vyko dviem etapais. Pirmojo metu (rugsėjo 18 d. šeštadienį) buvo galima aplankyti Vilniaus centre ir senamiestyje gyvenančius menininkus. Vėliau, po savaitės (rugsėjo 25 d., šeštadienį), savo kūrinius pristatė kitose Vilniaus vietose gyvenantys menininkai, o rugsėjo 26 d., sekmadienį, Kaune. Lapkričio mėnesį Šiuolaikinio meno centre (vokiečių g. 2) parodytas videofilmas, kuriame sukaupti visų projekto „Butas‘ 99“ dalyvių kūriniai.
IDENTIFIKACIJA
Laikas: 1999 m. rugsėjo 20–27 d.
Vieta: Vilniaus miesto troleibusai.
Kuratorė: Laima Kreivytė.
Organizatoriai: Kostas Bogdanas, Rokas Dovydėnas, Antanas Zabielavičius.
Bendro naudojimo miesto transporto tinklas tapo meno tinklu. Troleibusas – judri vieta, kuri savaip atspindi socialines struktūras: yra vairuotojas, kontrolierius, keleiviai. Visi juda ta pačia kryptimi, bet skirtingais tikslais, turi teisę išlipti, bet negali pakeisti maršruto. Atsitiktinai atsidūrę viename troleibuse skirtingos visuomeninės ir kultūrinės patirties žmonės nesudaro bendrijos. Todėl vienas iš meno troleibuse tikslų buvo aktyvinti komunikaciją. Atsisakęs apsauginės institucinės auros, meno kūrinys atsigręžė į neparuoštą viešojo transporto auditoriją ir tapo bendrų diskusijų objektu. Akcijos metu troleibuse važiuojantis autorius galėjo tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, įtraukdamas keleivius į kultūros vyksmą. Auditorijos reakcija – svarbi projekto dalis. Įdomesni atsiliepimai pateikiami kataloge.
Antroji meno troleibuse funkcija – edukacinė. Naujojo meno renginiuose nedalyvaujantys keleiviai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis šiuolaikinio meno formomis: instaliacija, performansu, alternatyvia mada. Netradicinė troleibuso aplinka skatino naujai pažvelgti į pažįstamas vietas ir situacijas, šalia esančius žmones, save pačius, judančioje formoje atpažinti nesikeičiančias arba priešingai – deformuotas reikšmes.
Iš kn.: (Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m., sudarytojai – Vytautas Michelkevičius, Kęstutis Šapoka, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), 2011.
Jau kelerius metus Algis Lankelis kuravo projektus viešosiose erdvėse. Suprantama, kad tai veikė mus visus. Norėjome padaryti ką nors savo, nepriklausomai nuo jokios institucijos. Troleibusai pasirinkti neatsitiktinai, nes tai buvo tokia tranzitinė erdvė, kurioje menas lyg ir negalėjo egzistuoti: pavargusių žmonių spūstys, rutininė kelionė, kvapai, trintis, nuolat tarp keleivių kylantys konfliktai. Tuo metu troleibusas buvo tikra skylė ir kėlė tikrai ne pačius maloniausiu potyrius. Tačiau mes nesiekėme „edukacinių“ tikslų. Greičiau tenkinome savo poreikį išsiveržti iš sterilių, reprezentacinių galerijų erdvių.
Iš kn.: (Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m., sudarytojai – Vytautas Michelkevičius, Kęstutis Šapoka, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), 2011.
(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m.sudarytojai – Vytautas Michelkevičius, Kęstutis Šapoka, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), 2011
tai laiko ir erdvės požiūriu kintantys kūriniai, šiuolaikinės dailės pavyzdžiai: ledo, sniego ir ugnies skulptūros, žemės meno objektai, instaliacijos, performansai ir kt.
[angl. site-specific art work] – tai dažniausiai laikinas šiuolaikinės dailės kūrinys (skulptūra, objektas, instaliacija), skirtas tam tikrai natūraliai arba dirbtinei aplinkai – konkrečiai gamtos, miesto ar pastato vietai. Jo forma ir turinys tiesiogiai siejasi su eksponavimo aplinkos ypatumais: kūrinys ir jo aplinka vienas kitą konceptualiai papildo.