Dailės paroda


Pirmoji lietuvių dailės paroda, 1907 (1906), parodos afiša


Pirmoji lietuvių dailės paroda, 1907 (1906), ekspozicijos fragmentas, P.Vileišio rūmai, Vilnius, T. Chodzkos nuotr.


Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“, Lietuvos paviljonas 54-oje Venecijos bienalėje, 2011, projekto afiša


Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“, Lietuvos paviljonas 54-oje Venecijos bienalėje, 2011, ekspozicijos eskizas


Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“, Lietuvos paviljonas 54-oje Venecijos bienalėje, 2011, ekspozicijos fragmentas, J. Jonutytės nuotr.


Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“, Lietuvos paviljonas 54-oje Venecijos bienalėje, 2011, ekspozicijos fragmentas, J. Jonutytės nuotr.

Paroda yra viešas, neretai laikinas dailės kūrinių rodymas muziejuose, galerijose, visuomeninėse įstaigose, netradicinėje aplinkoje (gamtoje, viešose miesto erdvėse ar pan.).

Dailės parodų įvairovę lemia jų tematika, trukmė, dalyvių skaičius. Pagal tematiką skiriamos:

  • konceptualios (rengiamos pagal iš anksto apgalvotą idėją),
  • proginės arba jubiliejinės (skirtos konkrečiam įvykiui ar datai paminėti),
  • apžvalginės (parodančios skirtingų kūrinių įvairovę),
  • retrospektyvinės (pristatančios praeities kūrybą),
  • pažintinės arba edukacinės (šviečiamojo pobūdžio, dažniausiai skirtos konkretaus amžiaus ar poreikių lankytojų grupėms) dailės parodos.

Jos gali būti trumpalaikės (trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių/mėnesių), ilgalaikės (trunkančios vienerius ir daugiau metų), bienalės (rengiamos kas dveji metai), trienalės (rengiamos kas treji metai), kvadrienalės (rengiamos kas ketveri metai).

Individualia, asmenine arba personaline vadinama vieno ar dviejų autorių paroda. Jei dalyvauja daugiau nei du autoriai – tai grupinė paroda.

Pirmoji lietuvių dailės paroda – reikšminga parodų tautos istorijoje pradžia. Daugiau nei po šimto metų prie šio fakto sugrįžtama menininko Dariaus Mikšio projekte „Už baltos užuolaidos“. Jis buvo pristatytas Lietuvos paviljone 54-oje Venecijos bienalėje, kur pelnė tarptautinio žiuri „Specialų paminėjimo apdovanojimą“ už konceptualią eleganciją ir produktyvų daugiaprasmį nacionalinės meno istorijos pateikimą.


Lietuvos dailės istorija. XX a. pirmosios pusės dailė ir architektūra, Vilnius: VDA leidykla, 2002

Kultūros (spektaklio, koncerto, parodos, kino filmo ir pan.) ir sporto renginio reklaminis skelbimas, kabinamas viešoje vietoje.

Viešas, laikinas dailės kūrinių rodymas.

Dailės parodoje rodomų kūrinių ir eksponatų išdėstymo vaizdai.

Dailės kūrinių rinkinio (muziejaus, parodos, privačios kolekcijos) aprašas. Turi informacinę ar mokslinę paskirtį.

Lapelis, kortelė, kuria kviečiama į parodos atidarymą, įrašoma informacija apie parodą, atidarymo ceremonijos datą ir laiką.

Duomenų apie dailės kūrinį sąrašas (autoriaus vardas, pavardė, kūrinio pavadinimas, sukūrimo data, atlikimo technika).