XXI a. menininkai, puoselėjantys klasikinės dailės tradicijas, neretai teikia pirmenybę akademiniams vaizdavimo principams. Jų kūriniuose, kaip visuose akademizmo krypties paveiksluose ir skulptūrose, didelis dėmesys skiriamas:
· iš anksto apgalvotai ir tikslingai pagrįstai kompozicijai,
· tvirtoms, tikslioms ir aiškioms formoms,
· jautriam šviesos ir šešėlių žaismui.
Šiandien pavyzdinės, dar antikos ir klasicizmo laikus menančios vaizdavimo taisyklės nėra ypač griežtos: menininkai atsisako tikrovės idealizavimo ir laisvai renkasi netikėtus siužetus. Jų kūriniuose atsiskleidžia išlavinto amato subtilybės: nepriekaištingas žmogaus kūno sandaros ir pasirinktos technikos išmanymas.
Ne vienas akademinę manierą pasirinkęs šių dienų menininkas ironiškai žvelgia į praeities idealų kartojimą, šmaikščiai perkurdamas istorinius siužetus. Vienas tokių pavyzdžių 2009 m. piešėjo ir tapytojo Žygimanto Augustino pristatytas projektas Ekstremalus sportas 3000/metinės.
http://www.augustinas.lt/index_extr_lt.html
Temą pasirinkau dar tuo metu, kai dėl traumos dvejus metus negalėjau buriuoti burlente ir nežinojau, ar dar kada galėsiu. Norėjosi patirti panašius pojūčius įsivaizduojant, pradėjau piešti eskizus. Vėliau analizavau kitų žmonių kūrybą šia tema, galvojau, koks mano įnašas galėtų būti. Daugybėje mano peržiūrėtų filmų pasigedau ironijos. Humoras buvo, bet irgi nelabai dažnas, todėl nusprendžiau ironiją maišyti su sentimentalumu ir viską paversti juokais. Taip ir gimė paroda. Po to pastebėjau, kad dažnai keisčiausi ekstremalai turi puikų humoro jausmą. Aš pats esu labiau dailininkas nei ekstremalas /.../ Bendraudamas su buriuotojais pastebėjau, kad savo veikla jie kažkuo labai panašūs į tapytojus. Kažkada ir vienų, ir kitų veikla buvo paprasčiausias amatas, ir tik palyginus neseniai tai pradėta laikyti menu, prisipažįsta menininkas.
Menamos jubiliejinės ekstremalaus sporto sukakties proga surengtoje parodoje menininkas rodė daug jo paties sugalvotų objektų ir paveikslų, primenančių muziejinius eksponatus ir senųjų meistrų tapybą. Motosporto, jėgos aitvarų, burlenčių sporto raidą iliustruojančius Ž. Augustino kūrinius lydėjo komiški pseudo istoriniai prierašai.
Pasak Ž. Augustino, tapybos darbuose vaizduoti ekstremalius veiksmus itin sudėtinga. Su šia užduotimi žymiai geriau susidoroja video menai. Mano parodoje veiksmo vaizdavimo nedaug. Paroda yra ne tiek apie ekstremalumą ir sportą (nes apie juos palyginti nedaug žinau), kiek apie tapybą, jos istoriją ir tikrovės falsifikavimą.
TRUMPAI APIE AUTORIŲ
Žygimantas Augustinas gimė 1973 m. Vilniuje. 1998 m. baigė grafiką Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1999 m. dalyvauja dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2000 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2001 m. studijavo tapybą Florencijos meno akademijoje (vasaros sesija). Nuo 2001 m. dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. 2002 m. pelnė prestižinį geriausio portreto apdovanojimą Londono nacionalinėje galerijoje. 20032004 m. tęsė tapybos studijas Niujorko meno studentų lygoje. Nuo 2005 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje. 2008 m. baigė meno aspirantūros studijas VDA (suteiktas meno licenciato kvalifikacinis laipsnis).