Ideologiniai simboliai XX–XXI a. dailėje

 

Meno kūriniai dažnai atspindi visuomenės politinius-ekonominius santykius ir konkrečiu istoriniu periodu vyraujančias pažiūras. Tai ypač ryšku keičiantis buvusiai šalies santvarkai ir plintant naujai pasaulėžiūrai.

 

 

 

 

Laikotarpis

1900 – 1940

1940 – 1990

Nuo 1990-ųjų

Tautinis atgimimas

Valstybės įvaizdis ir tautinė kultūra

Socialistinis realizmas

 

Oficialioji sovietmečio dailė

 

Tarptautinė integracija ir postmodernių idėjų apraiškos

Kūrybos orientyrai

Praeityje glūdinti tautos dvasia

 

Tautos atgimimo simboliai: Vytis, kryžiai, aušra

 

Tautinis savitumas

 

Ilgesingi, gamtos motyvai – lietuviškos sielos atspindys

 

Lietuvių tautodailė

 

Tarptautinis valstybės prestižas ir tautinio stiliaus kūrimas

 

Istoriniai įvykiai ir asmenybės: Vytautas Didysis, Lietuvos krikštas, Nepriklausomybė

 

Dailės atsinaujinimas ir nacionalinis savitumas

 

Glaudus ryšys su gimtuoju kraštu

 

Laiko patikrinta praeities dailė

 

Socializmo idealų propagavimas, sovietų valstybės gerovės ir socialistinės visuomenės išaukštinimas

 

Auklėjamoji meno paskirtis ir teigiamas herojus – jaunas, stiprus, optimizmo kupinas sovietinis žmogus

 

Komunizmo vadų, Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių, sovietinių herojų atminimo įamžinimas

 

Figūrinė kompozicija revoliucinių kovų, karo, darbo, poilsio, sporto temomis

 

Sovietinių pažiūrų ir idėjų liaupsinimas

 

Socializmo vadų, karo ir revoliucijos didvyrių, sovietų karių atminimo įamžinimas

 

Motinos-tėvynės, darnios ir laimingos sovietinės šeimos įvaizdžiai

 

Meno sąsajos su XIX a. kaimo kultūra – valstietijos išaukštinimas

 

Modernių formų ir politizuoto siužeto derinys

 

Kritinis požiūris į praeities tradicijas

 

Socialinių, politinių, kasdienio gyvenimo problemų atspindys

 

Atvirumas

 

Aktyvus santykis su žiūrovu

 

Menas viešosiose erdvėse

 

Tarpdisciplininiai projektai

 

Pavyzdžiai

Antanas Jaroševičius. Saločiai, iš 1912 m. albumo „Lietuvos kryžiai“, kartonas, tušas

 

Antanas Žmuidzinavičius. Regėjimas, 1913, drobė, aliejus, 99 x 136 cm,

Vytauto Didžiojo karo muziejus

 

Vincas Grybas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Kaune, 1932 (atkurtas 1990), bronza

 

Viktoras Vizgirda. Dievukai, 1935, drobė, aliejus, 81 x 59 cm

 

Juozas Mikėnas. Moteris su vaisiais, 1940–1941, gipsas, tonavimas, h 164 cm

 

Silvestras Džiaukštas. Šūviai iš miško, 1972, drobė, aliejus, 155 x 165 cm

 

Gediminas Urbonas. Ateini ar išeini, 1995, instaliacija

 

Česlovas Lukenskas. Nepersiūtas, 2010, mišri technika, objektas, h 201 cm