Nežinoma liaudies meistrė. Kilimėlis (gūnelė – dekiukas), XX a. I p., vilna, linas, audimas, 66 x 110 cm
Adomas Galdikas. Natiurmortas su arkliuku, 1929, popierius, tempera 78,4 x 55,5 cm
Leonas Linas Katinas. Iš lietuviškų audinių. Rusnė II, 1968, kartonas, aliejus, 99 x 99 cm
Nežinomas liaudies raižytojas. Šv. Jurgis, XIX a., medžio raižinys, 36,5 x 29,5 cm
Vytautas Kazimieras Jonynas. Pasaka, 1931, spalvotas medžio raižinys, 21 x 16 cm
Albina Makūnaitė. Aldonos Liobytės pasakos „Saulės vaduotojas“ viršelis, 1959
Nežinomas lietuvių liaudies meistras. Prieverpstė, XIX a. II p.–XX a. I p., medžio drožyba, h 31 cm, Žemaitija
Viktoras Petravičius. Gulbė karaliaus pati, 1937, pasakos viršelis
Algirdas Steponavičius. Martyno Vainilaičio eilėraščio „Vilko draugystė“ iliustracija, 1967
Nežinomas liaudies skulptorius. Pieta, XIX a. II p., medis, skarda, drožyba, polichromija, h 48 cm
Juozas Mikėnas. Rūpintojėlis, 1942, popierius, akvarelė, 47 x 33 cm
Leonas Strioga. Žmogus ir šešėlis, 1995, medis, h 55 cm
XX a. dailėje, siekiant išsaugoti tautinį savitumą, kūrybiškai remtasi liaudies meno tradicijomis. Dailininkai žavėjosi supaprastinta, tačiau labai emocionalia liaudies kūrinių plastine kalba, kur matyti apibendrinta, kiek gruboka forma, rami ritmo slinktis, išraiškingi spalvų kontrastai.
Profesionalaus ir liaudies meno sąsajos ypač išryškėjo XX a. 3–4 dešimtmečio meninėje kūryboje, kuri jungė modernizmo, klasikinio ir liaudies meno principus. Tuomet dailininkai ieškojo naujų meno formų, pasitelkę liaudies meno tradicijų ir Vakarų Europos (ypač Paryžiaus mokyklos) modernistinių krypčių patirtį.
Improvizacijos liaudies meno motyvais buvo populiarios ir sovietmečiu, kai domėjimasis XIX a. kaimo kultūra buvo prilyginamas valstietijos išaukštinimui. Tačiau dauguma menininkų puoselėjo tautosakinę tematiką ir plėtojo liaudišką plastiką kaip būdą neprarasti tautinio tapatumo ir atsispirti okupaciniam režimui.
Dabartinės dailės kūriniuose matomos liaudies meno tradicijų interpretacijos daugiau atskleidžia ne išorines, o gilumines sąsajas su tautine kultūra.
Giedrė Jankevičiūtė. Lietuvos grafika 1918–1940, Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2008
Viktoras Petravičius. Dvi lietuvių liaudies pasakos. Gulbė karaliaus pati. Marti iš jaujos, Vilnius: baltos lankos, 1998
Savamokslių liaudies meistrų kūryba, glaudžiai susijusi su papročiais, buitimi ir gamta.