Jonas Prapuolenis. Kėdės eskizas, XX a. 3–4 d-metis
Jonas Prapuolenis. Kėdė iš baldų komplekto „Jaunimui“, 1961, ąžuolas, 84,5 x 40,5 cm
Jonas Prapuolenis. Stalas iš baldų komplekto „Jaunimui“, 1961, ąžuolas, 68 x 161 x 74 cm
Jonas Prapuolenis. Mergaitės kambario baldai, XX a. 7–8 d-metis, akacijos medis, audinys
Jonas Prapuolenis. Vasarvietės baldų komplektas „Vieversėlis“, XX a. 7–8 d-metis, beržas, oda, pynimas
Lietuvos dizaino pradžia – modernumo ir liaudiškumo tradicijų jungtis baldų ir interjerų kūryboje. Naujoviškų baldų komplektų, kurių formos ir puošyba turi aiškų nacionalinį atspalvį, sukūrė Jonas Prapuolenis. Nemaža dalis jo medžio plastikos sumanymų buvo pritaikyta serijinei gamybai.
Jonas Prapuolenis – garsus baldų komplektų, papuošalų kūrėjas, interjero specialistas, pedagogas. Saviti, įvairios apimties ir funkcijų dailininko darbai pasižymi proporcingomis formomis, kompaktiškais siluetais, išraiškingais paviršiais. Juose ryški tautodailės tradicijų tąsa, siekis atgaivinti primirštus liaudies amatus. Dailininkas sukūrė apie 120 skirtingos paskirties baldų komplektų, kuriuose panaudojo seniau liaudies mene plačiai paplitusius medžio apdirbimo ir puošybos būdus, pynimą iš karklų vytelių.
Jono Prapuolenio kūrybos pradžioje dominavo gan masyvūs, tvirti, griežtų tiesių, kai kur apvalėjančių linijų, gausiai puošti baldai. Vėliau autorius atsisakė sudėtingų liaudiškų ornamentų, ieškojo lengvesnių baldų konstrukcijų, grakštesnių formų, daug dėmesio skyrė natūralioms medžiagoms, kurias parinkdavo atsižvelgdamas į gaminio paskirtį. Dailininkui ypač svarbus buvo interjero visumos pojūtis.
JONAS PRAPUOLENIS
1900 m. gimė Šakių apskrities Tupikų kaime.
1921 m. pradėjo lankyti Kauno amatų mokyklą, kur studijavo medžio ir metalo plastiką.
1923 m. įstojo į Kauno meno mokyklą.
1928 m. gavo pirmąjį oficialų užsakymą – pagaminti rėmus M. K. Čiurlionio paveikslams.
1928 m. baigęs Kauno meno mokyklą kūrė meninius įvairių paskirčių baldus įstaigoms ir privatiems asmenims, įsteigė savo baldų studiją, pradėjo dalyvauti parodose.
1930 m. apdovanotas aukso medaliu Kaune vykusioje Žemės ūkio ir pramonės parodoje už baldų komplektą ir kitus dailiuosius medžio darbus.
1932 m. surengė individualią meninių baldų ir smulkesnių dirbinių parodą.
1934–1935 m. studijavo Paryžiaus aukštojoje taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje.
1936 m. su grupe meistrų sukūrė Kauno karininkų ramovės svetainės gotikinės menės interjerą.
1941 m. dėstė Valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute Kaune.
1945 m. eksternu apgynė diplominį darbą ir įgijo baldų bei interjero dailininko kvalifikaciją.
1948–1956 m. dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar – Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas).
Nuo 1956 m. atsidėjo vien kūrybiniam darbui.
1980 m. mirė Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Plastinio meno šaka: pramoniniu būdu gaminamų daiktų projektavimas bei projektų įgyvendinimas, gyvenamosios aplinkos, interjero formavimas.
Meniškai suformuotas ir apipavidalintas pastato vidus: patalpos erdvė, sienos, skliautai, lubos, jų puošyba, langai, durys, krosnys, židiniai, įvairūs vidaus įrangos daiktai – baldai, šviestuvai, meno kūriniai.
Savamokslių liaudies meistrų kūryba, glaudžiai susijusi su papročiais, buitimi ir gamta.