Muzikos industrija šiuolaikinėje visuomenėje prilyginama pramoninei gamybai ir verslui, ir kartais su neigiamu atspalviu. Taip yra dėl to, kad menas, iš prigimties unikalus produktas, šiandien pardavinėjamas kaip sūris ar batai. Kai kurių menininkų kūrybos produktai paklausūs, bet dauguma neišgyvena vien iš kūrybos, ir taip yra jau nuo seno. Dar Romos imperijos laikais muzika buvo užsakoma, vadinasi, perkama – parduodama. Favoritai būdavo apdovanojami turtais, o ne(į)tikę sumaitinami liūtams. Taigi, lazda turi du galus – siekiantys menininko karjeros žmonės susiduria su dalykais, veikiančiais jų asmeninį gyvenimą. Ypač tai ryšku populiariojoje kultūroje. Dėl didžiulės konkurencijos bandydami išlaikyti aukštą lygį ir kūrybos tempą, žmonės neretai palūžta ir pasineria į svaigalų liūną. Kiti, kurstydami visuomenės susidomėjimą, turi nuolat viešinti asmeninio gyvenimo detales masinio informavimo priemonėmis.