Visai pasaulyje sukurtai muzikai išklausyti nepakaktų ir tūkstančio gyvenimų, tačiau ji ir toliau kuriama. Tai suprantama, nes žmonės nori klausytis aktualios muzikos. Tačiau ne visa nauja muzika yra vertinga, ir ne visiems vertingiems kūriniams lemta išgarsėti. Čia išryškėja muzikantų, besispecializuojančių kurioje nors muzikos srityje, svarba. Jie, gilindamiesi į tam tikrą stilistiką ar žanrą, pavyzdžiui, baroką arba folklorą, geba atrinkti vertingiausius kūrinius ir juos klausytojui pateikti taip, kad net ir prieš kelis šimtmečius sukurta muzika vėl taptų patraukli. Šie atlikėjai, kaip ir muzikologai, daug dėmesio skiria muzikinio paveldo autentikai. Savaip tai daro ir kompozitoriai – jie, stebėdami bei kopijuodami kitų kūrėjų ar liaudies muziką, įvairias tradicijas užfiksuoja savo kūryboje, o kartais net ir ženkliai praturtina.


   Kaip manote, ką bendra turi muzikologai ir archeologai?