Didžiojoje Britanijoje, maždaug tuo pat metu kaip ir pankai, susiformavo visiškai kitokia gotų subkultūra – kritikuojanti visuomenės vartotojiškumą ir pabrėžianti individualumą. Dauguma gotų yra pacifistai ir gana tolerantiški žmonės, bet jiems artima tamsos, mirties, vidinio blogio tematika, perimta iš viduramžių pasaulėžiūros, romantinės literatūros ar siaubo filmų. Savo kūrybiškumą jie išreiškia net tik daile, poezija, bet ir įvaizdžiu – juodais, kartais net erotiškais, drabužiais, dažytų plaukų šukuosenomis, ekstravagantišku makiažu. Tokia pat teatrališka ir jų muzika, perėmusi gotikinio roko pionierių Davido Bowie, Joy Divisiono stilistiką – šiurpius, gedulingus sąskambius ir tempus, paslaptingą, liūdną, dažnai nešvarų, vokalą. Nors dabartiniai gotai yra suskilę į pogrupius, siejamus su konkrečiu muzikos stiliumi – gotikiniu metalu, postpanku, industrine muzika ir panašiai, juos vienija įvairūs su gotų kultūra susiję renginiai bei festivaliai.


   Kodėl, jūsų nuomone, gotų pasaulėžiūrai svarbi būtent mirties tematika?