Tai viena iš subkultūrų, nesiejamų su roku, ir, kitaip nei metalas ar gotų muzika, ji yra komerciškai pelninga.

Hiphopą sudaro keturi įvairiapusiškai atspindintys jo ideologiją elementai – repas, diskžokėjai, breikas ir grafičiai. Kurį laiką kultūros, atsiradusios 1970 metais Niujorke, idėjiniu ruporu buvusi repo poezija siekė auginti juodaodžių orumą ir skatino gyventi be smurto ir narkotikų, kovoti su socialine nelygybe. Tačiau ilgainiui patys reperiai, išgarsėję ir praturtėję, ėmė garbinti tai, prieš ką anksčiau kovojo.

Nusikalstamo atspalvio yra ir pačioje muzikoje, nes diskžokėjai, neretai pažeisdami autorines teises, naudoja kitų autorių įrašų iškarpas (angl. sample). Kita vertus, jie sugebėjo vinilo plokštelę paversti muzikos instrumentu, kurios braižymo garsas (angl. scratching) tapo tokiu pat svarbiu hiphopo elementu kaip „bytboksas“ ar būgnų bei boso ritmas (angl. groove).


   Kas, jūsų nuomone, nulėmė hiphopo populiarumą ir komercinę sėkmę?