Pasaulio (angl. world) muzika paprastai vadinamas įvairių tautų muzikinis paveldas, tačiau vakarų kultūroje šis terminas reiškia nevakarietiškos kilmės muziką, arba muziką, kuri atsirado susimaišius kelioms skirtingoms kultūrinėms tradicijoms.

Egzotiškų kraštų ir klajojančių tautų muzika vakariečiai pradėjo domėtis jau Renesanso epochoje, o maždaug nuo XIX amžiaus vidurio jų elementus ėmė naudoti ir nemažai kompozitorių. Tačiau populiariojoje kultūroje tokia muzika išplito tik XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Globalizacijos fone vakariečiui ji simbolizavo civilizacijos nesugadinto žmogaus pirmapradį dvasingumą ir gyvybingumą. Taip pamažu muzikos įrašų parduotuvėse atsirado jai skirtas skyrius, pavadintas „world music“.

Verta pastebėti, kad savo gimtinėje ši muzika gali būti laikoma vietiniu folkloru, populiaria ar klasikine muzika, tačiau už jos ribų jos statusas ir net priklausomybė dažnai pasikeičia.