Mokslininkai visuomet domėjosi, kaip muzika veikia žmones, kodėl viena melodija džiaugsminga, o kita sukelia liūdesį ir panašiai. Dar Antikos filosofas Pitagoras (VI a. pr. Kr.) nustatė, kad visata ir muzika paklūsta tiems patiems gamtos dėsniams. Jo atradimai davė impulsą vėlesniems muzikos tyrinėjimams, iš kurių atsirado atskira mokslo šaka – muzikologija.

Ilgą laiką įvairių sričių mokslininkai muzikinius reiškinius tik stebėjo ir analizavo, kartais paskelbdavo vieną kitą teoriją, bet kai XX amžiuje sukūrė sintezatorių, juostinį magnetofoną ir skaičiavimo mašiną, muzikos pasaulyje įvyko didžiulis lūžis. Šie ir vėlesni mokslininkų išradimai jį pakeitė negrįžtamai, nes muzikos kūryba, atlikimas ir klausymas per mokslą tapo prieinamas visiems.


   Kokią naudą, jūsų nuomone, gali duoti muzikos tyrinėjimas?