Keliaujant po svečias šalis įspūdį daro ne tik gamta, kitokie žmonės, bet ir tų kraštų tradicijos. Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje būtent išlaikytomis tradicijomis vienos šalies kultūra skiriasi nuo kitos, ir jau nebėra taip svarbu, ar jos vietinės kilmės, ar atėjusios iš svetur. Pavyzdžiui, Suomijoje ypač populiarus tango, Japonijoje flamenko mokyklų yra turbūt ne mažiau negu Ispanijoje, o džiazas ir lotynų muzika yra pasklidusi po visą vakarų pasaulį. Pastebima, kad vakariečiai ne tik įprato „skolintis“ įvairių šalių tradicijas, bet ir jas savaip transformuoti, sujungti ar išskaidyti. Taip muzikoje atsirado daugybė naujų žanrų, pradedant valsu ir baigiant hiphopera (hiphopo stiliaus opera).


   Kodėl, jūsų nuomone, senosios tradicijos tai užmirštamos, tai vėl prisimenamos?