Šiose epochose vokalinė muzika buvo ir svarbesnė, ir labiau ištobulinta negu instrumentinė. Pavyzdžiui, Viduramžiais bažnyčiose buvo giedamas grigališkasis choralas ir išskyrus X amžiuje atsiradusius vargonus, instrumentai apeigose nebuvo naudojami. Bažnyčiose jais leista groti tik liturginių dramų metu, nes Dievo šlovinimui jie laikyti netinkamais. Todėl daugiausiai instrumentai skambėjo už bažnyčios sienų akompanuojant liaudies ar klajojančių muzikantų dainoms bei šokiams.

Renesanso laikais bažnyčiose imtos giedoti daugiabalsės mišios ir motetai, o pasaulietinėje muzikoje atsirado daug naujų žanrų. Tai vienbalsės ir daugiabalsės dainos: frotolos, šansonos, madrigalai, taip pat šokiai: pavana, galjarda, kurantė, alemanda. Tuo metu išpopuliarėjo nemažai instrumentų, kuriuos atliekant senovinę muziką galima išgirsti ir šiandien. Tai liutnia, klavesinas, įvairių rūšių violos ir kiti.


   Kodėl, jūsų nuomone, šiandien Viduramžių muzika atliekama gan retai?