Baroko epochoje daugiau dėmesio skirta instrumentinei ir pasaulietinei muzikai. Išaugo atlikėjų meistriškumas, ištobulėjo instrumentai, atsirado naujų grojimo technikų. Ypač daug muzikos buvo atliekama klavesinu ir vargonais. Kompozitoriai rašė didesnius ir sudėtingesnius kūrinius – concerto grosso, fugas, sonatas, o populiarius įvairių tautų šokius alemandą, kurantę, sarabandą, žigą ir kitus ėmė jungti į siuitas. Taip atsirado instrumentinė, klausymui skirta muzika.

Bažnyčiose svarbiausiais žanrais išliko mišios ir motetai, tačiau, kaip ir pasaulietinėje muzikoje, iškilmingomis progomis jose nuskambėdavo specialiai sukurtos kantatos bei oratorijos.

Vis dėlto reikšmingiausi Baroko epochos įvykiai buvo operos ir orkestro atsiradimas. Abu šie reiškiniai tapo vienais iš svarbiausių muzikos istorijoje ir išliko aktualūs iki šių dienų.

   Kas, jūsų nuomone, paskatino baroko kompozitorius rašyti didesnius kūrinius?