Kalbant apie lietuviškos muzikos bruožus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nuo Renesanso laikų iki pat XX amžiaus Lietuvoje kuriantys profesionalūs kompozitoriai buvo kviestiniai užsieniečiai, o pačių lietuvių kūryba – mėgėjiška, besiremianti liaudiškomis tradicijomis ir kopijuojanti Europos epochų muzikines madas.

Atsiradus pirmiesiems profesionaliems kompozitoriams, liaudies muzika vis dar stipriai veikė jų kūrybą, o atskirų elementų galima nesunkiai įžvelgti ir šių dienų autorių kūriniuose.

Nuo kunigaikščio Vytauto valdymo laikų visos vakarų muzikos naujovės gan sparčiai pasiekdavo Lietuvą, tačiau dėl didžiulės lietuvių pagarbos senosioms tradicijoms tos naujovės prigydavo ne masiškai ir ne iš karto. Dėl šios priežasties lietuvių muzika skamba konservatyviau negu kitų amžininkų kūryba. Vos keli XX amžiaus lietuvių kompozitoriai ėmėsi novatoriškos kūrybos, o XXI amžiuje tai jau daro daugelis.


   Kuo, jūsų nuomone, išsiskiria jaunųjų Lietuvos kompozitorių muzika pasauliniame kontekste?