Klasicizmo laikotarpiu muziką veikė vidurinioji, buržuazinė, klasė: XVIII amžiuje, pradėjus kilti ekonomikai, daugėjo pasiturinčių žmonių, galinčių sau leisti patogiau gyventi, skaniau valgyti ir puoštis. Jie troško ir prabangos dalykų, kuriais mėgavosi aristokratija – teatro, literatūros ir muzikos. Todėl buržuazijai pradėti rengti vieši koncertai, nes privatūs rūmų koncertai buvo skirti tik kilmingiesiems.

Turtingi miestiečiai bei inteligentai turiningai laisvalaikį leido ir namuose. Savo salonuose jie ne tik filosofavo ir diskutavo apie literatūrą, bet ir grojo styginius kvartetus, duetus bei kitus kamerinius kūrinius. Jų vaikai taip pat buvo įtraukiami į šį procesą. Dauguma to meto kompozitorių siekė patenkinti augančius muzikantų mėgėjų poreikius ir kūrė paprastą, techniškai nesudėtingą muziką.


  

Kodėl, jūsų nuomone, Klasicizmo epochoje buvo įprasta laisvalaikio metu derinti kelias skirtingas veiklas?