Muzika perteikia tam tikrą informaciją, tačiau skirtingi žmonės į ją reaguoja nevienodai. Pavyzdžiui, Tuvos šamanų gerklinis dainavimas vieniems gali sukelti juoką, o kitas pajus tokios muzikos gydomąjį poveikį. Vieniems roko muzika skamba senamadiškai, kiti joje įžvelgia nesumeluotus jausmus.

Tokių vertinimų fone atsiranda sąvokos: mėgstama – nemėgstama, gera – prasta, tuščia ar prasminga muzika. Bet tiesa yra ta, kad visa muzika sukurta iš tų pačių, kartais net labai panašių, elementų. Juos nagrinėjant, net pati nuobodžiausia ar nesuprantama muzika gali visai netikėtai tapti įdomi ir išskirtinė, o kartais net artima.