Įvairiais laikotarpiais, kintant žmonių pasaulėžiūrai, skoniams, net madoms, „vakariečiai“ šiam muzikos elementui kėlė vis naujus reikalavimus. Jie kūrė ir vėl griovė tonacines sistemas, „skolinosi“ tolimų kraštų dermes, išradinėjo naujus garsaeilius. Kartais net sugalvodavo tokią sistemą, kuri būtų priešinga visoms kitoms.

Žinoma, vienos universalios harmoninės sistemos taip niekas ir neišrado, o kai kurios jų buvo užmirštos taip pat greitai, kaip ir sukurtos. Tačiau prie kelių taip pripratome, kad net praslinkus šimtmečiams jos išlieka aktualios. Pavyzdžiui, roko muzikoje plačiai naudojami tie patys akordai ir jų junginiai kaip ir Klasicizmo laikotarpiu, o epinių filmų muzikoje vis dar dominuoja vėlyvojo romantizmo harmonija.

Verta pastebėti ir tai, kad vakarietiška harmonija puikiai įsilieja ir į kitų kultūrų muziką.


   Kuo, jūsų manymu, pasaulį užvaldė vadinamoji „džiazo harmonija“?