Dažniausiai šiuo būdu yra kuriamos dainos, nes jis tinkamas nesudėtingos struktūros ir nedidelės apimties kūriniams. Procesas gana paprastas: dažniausiai pasitelkus kokį instrumentą bandymų keliu sukuriami keli motyvai, harmoniniai ar melodiniai dariniai, ritminis akompanimentas ir pan. Vėliau apmąstoma kūrinio forma ir prikuriami trūkstami epizodai, faktūros elementai bei detalės.
Tokiu būdu sukurta muzika dažniausiai skamba organiškai ir turi asmeniškumo bruožų. Jai būdingas paprastumas, patraukiantys momentai ir netikėti posūkiai.
Daugelį amžių šis kūrybos būdas buvo vienintelis, todėl muziką galėjo kurti tik atlikėjo gebėjimų turintis žmogus. O šiandien kaip pagalbinė priemonė jis puikiai dera ir su kitais kūrybos būdais. Pavyzdžiui, ką tik sugalvotas motyvas įrašomas ir vėliau panaudojamas kaip miksuojamos muzikos detalė.
Ką bendra, jūsų nuomone, turi improvizacija ir intuityvioji kūryba, ir kuo jos vis dėlto skiriasi? 
