Tai toks kūrybos būdas, kai svarbu ne tik rezultatas, bet ir tai, kaip jis pasiekiamas. Dažniausiai eksperimentai vyksta su naujais garsų ar sąskambių išgavimo būdais, kuriamos naujos kompozicinės taisyklės arba bandoma praplėsti muzikos sampratą laužant jau nusistovėjusias tradicijas.

Vienais atvejais eksperimentinės muzikos autoriai neakcentuoja, kaip jiems pavyko sukurti kažką nauja, kitais jie kaip tik stengiasi atskleisti kūrybos procesą. Vadinasi, eksperimentinę muziką kartais reikia paprasčiausiai klausyti, o kartais – atrasti ir suvokti.

Tokio komponavimo privalumas – į muzikos kūrybą gali įsitraukti įvairių sričių specialistai, o kai kurių performansų metu prisidėti net klausytojai. Tai nėra pats populiariausias kūrybos būdas, tačiau jis iškelia daugiausiai originalių idėjų bei inicijuoja naujų muzikinių krypčių, žanrų, stilių, net instrumentų atsiradimą.

Ko, jūsų nuomone, reikia, kad eksperimentinės muzikos kūrinys taptų naujo stiliaus ar žanro susiformavimo priežastimi?