Chorus ir kamerinius, įskaitant liaudies, orkestrus galima prilyginti dideliems ansambliams, nes jų specifika yra gana panaši. Skirtumas tas, kad tą pačią partiją choruose ar orkestruose atlieka bent keli atlikėjai, o tai leidžia išgauti platesnę dinaminę skalę, sukurti masiškesnį skambesį, varijuoti balsų skaičiumi ir panašiai.

Įprastai šiems kolektyvams kuriama ne tokia komplikuota muzika kaip ansambliams, nes dubliuojant balsus kai kurie techniniai dalykai yra sunkiai įgyvendinami. Sunkiau pasiekiamas ir ansambliams būdingas intymus skambesys, todėl kartais, kai to reikia, choriniuose ar orkestriniuose kūriniuose atsiranda solinių ar ansamblinių epizodų.

Verta pastebėti: jei choras ar orkestras suskamba kaip geri vargonai, tai reiškia, kad kolektyvas yra gerai susiderinęs ir vieningas.


   Kiek, jūsų nuomone, muzikinių lyderių reikia tokiuose kolektyvuose?