Pučiamųjų orkestrų būna įvairių tipų. Labiausiai paplitę yra koncertinės sudėties orkestrai. Juos sudaro medinių, varinių ir mušamųjų instrumentų grupės. Instrumentų įvairove ir išraiškos priemonių gausa šie kolektyvai prilygsta simfoniniams orkestrams. Kiti du pučiamųjų orkestrų tipai pagal specifiką artimesni kameriniams orkestrams. Fanfariniuose orkestruose grojama saksofonais, variniais ir mušamaisiais instrumentais, o brass band‘ai sudaryti iš varinių ir mušamųjų instrumentų.

Prie pučiamųjų orkestrų priskiriami ir džiazo muziką atliekantys bigbendai. Sudėtimi ir skambesiu jie yra panašūs į pučiamųjų orkestrą, bet iš tiesų yra dideli, specifinės sudėties ansambliai.

Nuo seniausių laikų pučiamųjų instrumentų muzika siejama su eisenomis, iškilmėmis, šventėmis, ritualais, karo žygiais ar masiniais pasilinksminimais. Tai yra logiška, nes pučiamųjų instrumentų kolektyvai lengvai prisitaiko ir gerai skamba įvairiomis salygomis. Tačiau tikrosios jų galimybės atsiskleidžia koncertų salėse.

Kodėl, jūsų manymu, būtent į pučiamųjų orkestrų repertuarus stengiamasi įtraukti kuo įvairesnių stilių ar žanrų muziką?