Dramaturgija atsiranda iš skirtingų elementų sąveikos, todėl galima teigti, kad priešprieša, dar vadinama konfliktu, yra dramaturgijos pagrindas. Dėl šios priežasties simfonijose įprastai yra dvi skirtingos muzikinės temos, o daugelyje dainų – skirtingo muzikinio pobūdžio uždainiai ir priedainiai. Kadangi pagrindinė dramaturgijos užduotis yra atskleisti tokių elementų santykį ir kaip jie vienas kitą papildo ar pakeičia, jai svarbi tampa kontekstinė informacija, apibūdinanti tų santykių vystymosi sąlygas. Pageidautina, kad bent vienas iš supriešinamų ar derinamų elementų klausytojui keltų simpatijas ar bent jau būtų pažįstamas, nes tik tokiu būdu jis yra įtraukiamas į savotišką veiksmą. Ir paskutinė, ne mažiau svarbi, sąlyga – dramaturgija turi būti įtikinama. Kitaip tariant, kiekvienas naujas dramatinis vingis privalo turėti pateisinamą atsiradimo priežastį.


   Kodėl, jūsų nuomone, linksmus kūrinius dažnam kompozitoriui kurti yra sunkiau negu dramatiškus?