Šokiai skiriasi žingsniais, judesiais, muzika, apranga. Tačiau visus šokius vienija šokio elementai – ERDVĖ, LAIKAS ir ENERGIJA. Papildomai skiriami DINAMIKA ir METAFORA. Judesys yra šokio raiškos priemonė.

Erdvės ir laiko elementų būtinumą lemia šokio meno savitumas: šokis, kaip ir vaidybos menas, pagal rusų filosofą M. Kaganą (1979) yra priskiriamas erdvėlaikiniams menams. Tuo tarpu dailė yra laikoma erdvės menu, o muzika – laiko menu.

Judesys, erdvė, laikas ir energija priklauso ne tik šokiui. Bet kuri žmogaus veikla yra judesys erdvėje ir laike, panaudojant tam tikrą energiją. Pagrindiniai aspektai, kurie skiria šokio judesius nuo kitų judesių, yra jų atlikimo tikslas ir organizavimo tvarka. Nuo to, kaip ir kokiam tikslui yra naudojamas judesys, erdvė, laikas, kaip perteikiama energija, priklauso, ar žmogus šoka, ar juda erdvėje kitais tikslais (pavyzdžiui, sportuoja, vaidina ar pan.). Prasmę judesiai įgyja ne pavieniui, o tada, kai sukuriama visuma. Taip atsiranda šokio struktūra, kitaip sakant, šokio kūrinys, kurį mes stebime ir gsuvokiame.

Šokis – tai judėjimas erdvėje ir laike su tam tikra energija, siekiant estetinių tikslų ir kuriant prasmę.