APIE PRISTATYMĄ      IŠTRAUKOS      UŽDUOTYS


APIE SPEKTAKLĮ

Spektaklyje netiesiogiai vaizduojamos kelios istorinės asmenybės – geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas Kazimieras Pakštas (spektaklyje – Pokštas (akt. R. Cicėnas), poetė Salomėja Nėris (spektaklyje – Salė (akt. G. Latvėnaitė), Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, poetas, mistikas Oskaras Milašius (spektaklyje – Oskaras (akt. Mantas Vaitiekūnas), V. Mykolaičio–Putino žmona Emilija Kvedaraitė (spektaklyje – Milė (akt. Valda Bičkutė), A. Sutkaus „Vilkolakio“ teatro aktorė Elena Vilčinskaitė (spektaklyje – Helė (akt. Vaida Būtytė), Dariaus ir Girėno skrydžio faktai. Kazimiero Pakšto (1893–1960) mintis perkelti Lietuvą į „atsarginę“ tėvynę, Afrikos valstybę Madagaskarą, išsakyta jo publikacijose, tapo Mariaus Ivaškevičiaus sukurtos tragikomedijos pagrindu. Joje vaizduojami kilnūs (ne idealistiniai!) inteligentų siekiai ir vidinės aistros, labiau nei išorės pavojai, išblaškantys tuos kilnius siekius, idealus. Grotesko priemonės „tai lietuvybės darbas buvo atvežti į Graikiją tuos iškilius lietuvius: Sofoklį, Homerą, Sokratą“) kelia juoką ir verčia žiūrovus susimąstyti apie dramatišką Lietuvos ir lietuvių tautos likimą.

Tačiau yra ir kitokių vertinimų. Kultūrų tyrinėtojas Silvestras Gaižiūnas mano, kad spektaklyje naudojama idėja perkelti Lietuvą į Madagaskarą buvo išsakyta Vinco Pietario, o Kazys Pakštas kalbėjo apie planinę emigraciją, ją pagrindė moksliškai, ir ši jo idėja turėjo analogų XX a. pasaulio istorijoje. Tačiau turbūt ne pati Lietuvos perkėlimo idėja yra svarbiausia. Šiandieninis spektaklio kontekstas žadina mintį apie dabar laisvai, savo noru vykstantį lietuvių tautos persikėlimą (tai vadinama emigracija) ir kartu nerimą, ar pavyks išlikti gležnai valstybei bei mažai pagal skaitlingumą tautai... Kaip elgtis šioje situacijoje? – tai kiekvienam svarbus klausimas. Pasak Mariaus Ivaškevičiaus, šis spektaklis yra apie tuos, kurie „siekė mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo“, apie meilės tautai, valstybei sudėtingumą ir taipogi tautos, valstybės meilę saviesiems tautos vyrams.
garsas