Lietuvos situacija gana unikali: nemažai rimtosios muzikos atstovų sėkmingai daro karjerą užsienyje, tačiau vietinėje rinkoje nėra tokie paklausūs. Tuo tarpu populiariosios muzikos atlikėjai, Lietuvoje renkantys pilnas sales, į tarptautines rinkas neprasimuša. Tai rodo, kad vietinė publika muzikams nekelia aukštų reikalavimų. O iš tiesų net ir užsienio svečiai pastebi, kad Lietuvoje yra neblogos sąlygos gyvuoti aukštesnei kultūrai – valstybė remia kultūrinius projektus, rengiami aukščiausio lygio festivaliai, koncertuoja pasaulinės žvaigždės, yra kur tobulėti jauniems atlikėjams. Nors kultūra daugiausiai sutelkta didmiesčiuose, didžiulis jos poreikis juntamas ir periferijoje – ten buriasi mėgėjų kolektyvai, atgimsta kultūros centrai. Tačiau lietuvių muzikinėje kultūroje, pasirodo, vis labiau trūksta ne kokybės, o originalumo. Tai reiškia, kad ji per daug sukoncentruota į atlikimą, o kūrybai trūksta dėmesio.


   Kaip manote, kodėl Lietuvos klausytojai nekelia aukštų reikalavimų muzikams?