Tikėtina, kad ateityje vis rečiau skambės gryni muzikos žanrai, nes visų stilių ar žanrų maišymas jau yra tapęs norma. Iš šios praktikos randasi nemažai naujai skambančios muzikos, pavyzdžiui, džiazroko, folkroko, elektrodžiazo ar akademinio techno stiliai. Panašūs eksperimentai paskatina ir naujų žanrų, pavyzdžiui, mini simfonijos ar kamerinės operos, atsiradimą. Ši tendencija ėmė ryškėti jau XX a. antroje pusėje, kartu su pirmosios roko operos sukūrimu. Toks sėkmingas populiariosios bei rimtosios muzikos junginys įvairius kompozitorius įkvėpė dar labiau trinti ribas tarp rimtosios ir populiariosios muzikos. Pramoginei muzikai atlikti vis dažniau pasitelkiami į rimtąją muziką orientuoti chorai ir orkestrai, o rimtoji muzika dažnai ima stebinti savo paprastumu, būdingu populiariesiems žanrams. Ypač šias dvi sritis jungia įsivyravusi elektroninė bei kompiuteriu komponuojama muzika.

   Kodėl, jūsų nuomone, pramoginė ir rimtoji muzika įgavo viena kitos bruožų?