Opera - muzikos žanras; sceninis muzikinis kūrinys, jungiantis vokalinę ir instrumentinę muziką, dramą, vaizduojamąjį meną bei šokį.

Orkestras - muzikos atlikėjų instrumentininkų kolektyvas, kuriame partijos gali būti dubliuojamos kelių muzikantų. Paprastai groja vadovaujamas dirigento.

Žanras - tuos pačius ypatumus turinčių kūrinių rūšis.

Baletas - teatro meno rūšis, jungianti šokį ir muziką.

Simfonija - Baroko epochoje operos įžanga; nuo Klasicizmo epochos - sonatos ciklo formos kūrinys orkestrui.

Styginių kvartetas (žanras) - dažniausiai keturių dalių sonatinio ciklo kūrinys styginių instrumentų ansambliui (styginių kvartetui).

Hepeningas - improvizuotas reginys, turintis dailės, muzikos, teatro, kino, choreografijos elementų. Dažnai tapatinamas su multimedijos reiškiniu.

Instaliacija (garsinė) - erdvinis įvairių skambančių objektų išdėstymas, pritaikant juos prie aplinkos konteksto.

Modernizmas - vyraujanti XX amžiaus pradžios muzikos srovė. Būdingas susiklosčiusių tradicijų neigimas, neįprastų meninių priemonių naudojimas. Modernizmui priskiriamos kryptys - impresionizmas, ekspresionizmas, futurizmas ir kitos.

Performansas - iš anksto apgalvotas vieno ar kelių atlikėjų veiksmas, turintis idėją. Jame procesas svarbesnis už rezultatą.

Postmodernizmas - XX amžiaus pabaigos meno krypčių visuma. Kriterijai - labiau vertinamas kartojimas, o ne originalumas; kūrinio koncepcija, o ne forma; kūrybos procesas, o ne pats kūrinys; atskirų meno sričių suliejimas į naujus hibridus.