Melodija - muzikinė mintis, pateikiama vienu balsu; daugiabalsėje muzikoje - svarbiausias balsas, taip pat pritariantysis savarankiškas balsas.

Dinamika - muzikos kūrinio garso lygių įvairovė, ji sukuria emocinę įtampą, išryškina kulminacijas, temų kontrastingumą.

Akordas - keli vienu metu skambantys garsai.

Harmonija - garsų jungimas į sąskambius (akordus), akordų jungimas į taisyklėmis apibrėžtas sekas.

Tonacija - funkciškai diferencijuotų garsų ir akordų centralizuota sistema.

Programinė muzika - instrumentinė muzika, kurioje muzikiniais garsais vaizduojami, perteikiami kūrinio programoje nurodyti vaizdiniai. Programa gali būti paties kūrinio pavadinimas, kompozitoriaus paaiškinimas ar literatūrinis kūrinys, pagal kurį parašyta muzika.

Chromatizmas - pustonio nukrypimas nuo pagrindinių dermės garsų.

Diapazonas - balso arba muzikos instrumento garsų apimtis nuo žemiausio iki aukščiausio.

Egzotinis muzikos charakteris - kompozitoriaus kuriamoje muzikoje atsiskleidžiantys svetimų kultūrų muzikiniai bruožai ar įvaizdžiai.

Tautinis muzikos charakteris - kompozitoriaus kuriamoje muzikoje atsiskleidžiantys jo gimtosios šalies liaudies dainų ir šokių bruožai - ritmai, melodinės intonacijos ir panašiai.

Tembras - garso spalva.

Tempas- muzikos judėjimo greitis.

Tonika - pastovus gamos garsas, harmoninės traukos centras. C-dur tonacijoje tai yra garsas do.