Melodija - muzikinė mintis, pateikiama vienu balsu; daugiabalsėje muzikoje - svarbiausias balsas, taip pat pritariantysis savarankiškas balsas.

Disonansas - nesiderinančių, nesusiliejančių dviejų ar daugiau muzikos garsų sąskambis, nedarna. Konsonanso priešybė.

Mažoro - minoro sistema - funkcijų sistema, besiremianti mažorinėmis ir minorinėmis tonacijomis.

Sintezatorius - elektroninis muzikos instrumentas, kurio garsai išgaunami elektrinių virpesių sintezės būdu.

Stilius - savitas muzikos kūrimo ar atlikimo braižas, būdingas vienam kompozitoriui, jų grupei ar epochai.

Džiazas - afroamerikietiškos kilmės populiariosios muzikos stilius, pasižymintis sinkopuotais ritmais, harmonija ir improvizacijomis.

Atonalumas - tonacijos nebuvimas muzikoje.

Bitonalumas - dviejų tonacijų derinimas kūrinyje vienu metu.

Glisando (it. glissando) - ypatingas grojimo būdas, išgaunantis sklandų garso slydimą aukštyn arba žemyn.

Mikrotonika - garsų aukščio sistema, pagrįsta mažesnių už pustonį intervalų naudojimu.

Obertonai - virš pagrindinio tono skambantys garsai, nulemiantys garso tembrą.

Polimetrija - dviejų ar daugiau skirtingų metrų naudojimas kūrinyje vienu metu.

Poliritmija - dviejų ar daugiau nesutampančių ritminių piešinių derinimas vienu metu.

Populiarioji muzika - kompozitorių, ne liaudies sukurti, stilistiškai orientuoti į klausytojų daugumos skonį kūriniai.